• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
11
Tragedija Kėdainiuos (nuotr. tv3.lt)

„Kalbu su jumis tik todėl, kad tikrai kažkas pasikeistų. Ilgiau tylėti tikrai nebegalima. Tik grįžusi iš Seimo užsukau į darbą, į savo grupę ir apkabinau kiekvieną vaiką. Jie pamatė mane ir jų veidukai nušvito. Veidukai šypsosi, akys šviečia. Apkabinau, priglaudžiau, jaučiau tuos šiltus kūnelius. Neįsivaizduojate, koks buvo džiaugsmas, kad galiu jausti tuos vaikučius. Jūs net neįsivaizduojate“, - su ašaromis akyse tv3.lt žurnalistui kalbėjo Kėdainiuose mirtinai sumušto keturmečio berniuko darželio „Vaikystė“ auklėtoja Ilona Rusilienė.

11

„Kalbu su jumis tik todėl, kad tikrai kažkas pasikeistų. Ilgiau tylėti tikrai nebegalima. Tik grįžusi iš Seimo užsukau į darbą, į savo grupę ir apkabinau kiekvieną vaiką. Jie pamatė mane ir jų veidukai nušvito. Veidukai šypsosi, akys šviečia. Apkabinau, priglaudžiau, jaučiau tuos šiltus kūnelius. Neįsivaizduojate, koks buvo džiaugsmas, kad galiu jausti tuos vaikučius. Jūs net neįsivaizduojate“, - su ašaromis akyse tv3.lt žurnalistui kalbėjo Kėdainiuose mirtinai sumušto keturmečio berniuko darželio „Vaikystė“ auklėtoja Ilona Rusilienė.

REKLAMA

„Vienam į viršugalviuką pabučiavau ir koks džiaugsmas, kad jie gyvi, jog jų akys švyti. O tada, toks skausmas pervėrė širdį, kai suvokiau, kad Mato daugiau nebeapkabinsiu niekada. Jau niekada neapkabinsiu to vaikiuko“, - pridūrė moteris, kuriai dėl patirtų išgyvenimų net prireikė psichologo pagalbos.

Nuoširdus gailestis ir širdį veriantis skausmas toliau neatskiriami nuo auklėtojos tariamų žodžių, žurnalistui dar nespėjus užduoti nė vieno klausimo: „Ir tie prisiminimai, kai atėjo Monika jo pasiimti paskutinį kartą. Ji kreipėsi į mane, sako: „Ilona, ar pasakė Matukas eilėraštį, kurį išmoko?“. Aš sakau, kad ne. O tas mažiukas: „Oj, užmiršau...“. Tada pribėgo prie manęs, atsitūpiau ir apkabinau tą vaiką. Jis pasakė eilėraštuką „Zuikių mokykla“. Vaikiukas tą eilėraštuką pasakė, visas laimingas, su šypsena. Pagyriau, koks jis šaunuolis, kad tokį gražų eilėraštuką išmoko. Pabučiavau viršugalviuką ir jis išėjo persirengti. Tai buvo paskutinis kartas, kai jį mačiau gyvą. O jau po kelių dienų, kai laidojimo namuose pamačiau jį karstelyje, mane net kratyti visą pradėjo. Vaizdas buvo siaubingas...“

REKLAMA
REKLAMA

- Kiek laiko jūs buvote vaiko auklėtoja?

- Jis pas mus lankė darželį pakankamai nedaug laiko. Pradėjo lankyti rugsėjo mėnesį. Gruodį čia būdavo retai, su didelėmis pertraukomis.

REKLAMA

- Kas nutiko gruodžio mėnesį?

- Suprantate, pas mus Kėdainiuose vaikų darželyje yra tokios taisyklės, kad jei paskutinį metų mėnesį vaikas nėra atvedamas, tai nereikia už tas dienas mokėti. Mums sakydavo, kad jis ir namuose pabūna arba vaiką išveža pas senelius į kaimą.

- Ar tikrai jis buvo vežamas pas senelius?

- Kai prie šarvojimo salės pakalbėjau su močiute (vaiko motinos Monikos mama – aut. past.), tai paaiškėjo, kad į kaimą jis buvo vežamas labai retai.

- Ką galėtumėte papasakoti apie berniuko močiutę?

- Ji labai paprastas ir nuoširdus žmogus. Paklausiau jos, ar žinojo, kad Monika yra mušama, tai ji atsakė, kad nieko apie tai neteko girdėti. Jie beveik neleisdavo vaikui atvažiuoti.

REKLAMA
REKLAMA

Buvo kartas, kai beveik savaitę vaikui leido pabūti. Tai sakė, kad jei tik būtų žinojusi, kas vyksta, būtų keliais ėjusi, bet neleidusi mažylio išsivežti.

Kiti Matuko seneliai (iš biologinio tėčio pusės – aut. past.) taip pat labai tvarkingi žmonės. Pažįstame ir promočiutę, esame ne kartą bendravę. Visi artimieji tikrai yra nuoširdūs, tvarkingi žmonės.

Ir pati Monika buvo tikrai tvarkinga mergaitė. Jei tik kitas vyras būtų buvęs šalia jos, greičiausia, nieko panašaus nebūtų nutikę. Ji pati elgdavosi tvarkingai, vaikas būdavo gražiai aprengtas, ji visada klausdavo, ką Matas gero nuveikė per dieną. Jei kas būdavo neaišku, ji visada paklausdavo. Berniukas lankė dailės būrelį, jam visos priemonės būdavo nupirktos. Jis buvo labai kruopštus berniukas, sugebėdavo susikaupti. Tikrai neišsiskyrė iš kitų. Turėjo labai švelnų balselį. Suprantama, paišdykaudavo, bet visi vaikai taip elgiasi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienu metu lyg buvo daugiau ir muštis pradėjęs, kas dabar nebestebina. Bet tada su Monika pakalbėjome, kad yra problemų ir tas vaikas liovėsi taip šiek tiek negražiai elgtis.

- Kas jums buvo žinoma apie berniuko patėvį?

- Mes nežinojome, kad tas Gediminas (Gediminas Kontenis – aut. past.) yra sėdėjęs įkalinimo įstaigoje. Apskritai nežinojome, kas ten per žmogus. Jis gyveno kartu su Monika, o butu buvo pasirūpinusi promočiutė. Ji labai stengėsi dėl šios šeimos.

Kas per asmuo tas Kontenis tikrai nežinojome. Įsivaizduokite, kokia yra situacija. Yra jauna moteris, o prie jos prisišliejo kažkoks vyras. Iš kur mums žinoti, kas jis toks. Juk jis ne tėvas. Apskritai, Lietuvoje yra tragiška situacija su jaunomis šeimomis. Susibėga, gimsta vaikelis ir pasimeta. Tad skyrybos, susiranda naują simpatiją, vėl vaikutis gimsta ir vėl kažkas negerai. Begalinis pareigos jausmo trūkumas. Pagalvoja tik po to, kai padaro.

REKLAMA

Bet kalbėti apie praeitį jau vėlu. Atsitiko, tai atsitiko. Turi jausti atsakomybę ir pirmiausia žiūrėti, kas per žmogus bus šalia vaiko. Suprantama, negali „nubraukti“ tų teistų žmonių, bet čia gal 99 proc. buvo galima nujausti, kad bus blogai.

Nes jie (žmonės grįžę iš įkalinimo įstaigų – aut. past.) patys grįžta traumuoti. Jei pereina tokį pragarą, tokį laužymą. Jau savaime pats faktas, kad žmogus ten patenka daug pasako, kad kažkas buvo ne taip. O būtent konkrečiai Gediminas buvo ne kartą teistas, buvo siejamas su smurtiniais nusikaltimais. O ką kalbėti apie tai, kad su narkotikais problemų turėjo. Su ginklais dar buvo siejamas. Čia jau 10 šauktukų prie jo pavardės reikėjo dėti. Kaip nematyti su kuo tu palieki vaiką..?

REKLAMA

- Apie smurtą prieš vaiką jau buvo iškilę faktų 2016-ųjų lapkričio mėnesį. Ko tada pritrūko, kad paaiškėtų tiesa?

- Kiek žinau, vaiko psichologinė analizė nebuvo padaryta. Kiek suprantu, vaikas buvo apklaustas prie mamos. Ir čia iš karto aišku, kad jis nešnekės. Turi būti įstatymų pataisa, kad jei dėl vaiko kreipėsi įstaiga, privaloma rimtai reaguoti. Ten jau buvo pagalbos šauksmas labai rimtas, bet kažkas pažiūrėjo į situaciją pro pirštus.

Jau tada reikėjo atkreipti dėmesį į tą žmogų (G. Kontenį – aut. past.) su kuriuo vaikutis gyvena. Teisėsauga turėjo ieškoti duomenų apie jį ir imtis veiksmų. Nėra to susikalbėjimo tarp skirtingų institucijų. Dabar kiekvienas savo kabinetuose sėdi ir tiek.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Ką žinote apie tikrąjį berniuko tėtį?

- Jis grįžo iš užsienio į laidotuves. Žinau, kad jie buvo išsiskyrę, bet Monikos pavardė liko nuo santuokos. Bet apie jį nieko negaliu pasakyti, nes visiškai nepažįstu. Čia tik jie gali kalbėti.

- Kada pirmą kartą pajautėte, kad berniuko šeimoje (mamos ir sugyventinio santykiuose – aut. past.) kažkas yra negerai?

- Man įtarimas kilo, kai pamačiau Moniką su mėlynėmis. Vaikui tada dar viskas lyg ir gerai buvo. Čia buvo kažkur praėjusių metų rugsėjo pabaigoje ar tai spalio pradžioje. Kai pamačiau, kaip ji atrodo, pradėjau klausinėti, bet Monika viską neigė ir sakė, kad pati užsigavo. Ji visą laiką gynė savo sugyventinį.

REKLAMA

- Gal jai buvo grasinama...

- Aš tikiu, kad jai buvo grasinama. Čia gal net jau kaip ir faktas. Visi tą supranta, tiesiog logiškai pamąstę.

- Tik kartą matėte ją sumuštą?

- Taip, tik tą kartą. Gal jis „išmoko“ ją mušti taip, kad nebesimatytų mėlynių. Sunku pasakyti. Tokie, kaip jis mokosi. Ant vaikelio kūno sumušimų nesimatė. Tik tas jau skelbtas atvejis, kai atėjo su guzu galvoje.

Buvo toks atvejis, kai kiti vaikai darželyje jam prie akytės užgavo. Tai patikėkite manimi, tas Gediminas net pasišiaušė. Sakė, kas čia padaryta?! Tikras veidmainis. Jis atvesdavo vaiką į budinčios auklėtojos grupę ir tiesiog „čiulbėdavo“ gražius žodžius apie berniuką. Sakydavo, kad tą ir tą veiksim. Vakare pasiimdamas prie auklėtojų klausdavo, kaip berniukas jautėsi, kaip praleido dieną. Visi tėvai taip daro, bet jo žodžiai skambėdavo labai nenatūraliai, dirbtinai. Žmogus bandė save dangstyti, siekė save parodyti, kad yra geras tėvas. Bet tą darė labai nenatūraliai. Žodžiu, ši šeima pabandė pažaisti šeimą nuo rugsėjo. Bet tokio egzamino neišlaikė nė vienas. Ir viskas baigėsi tragiškai.

Dar tada, kai pirmą kartą iškilo į viešumą informacija apie galimai namuose nukentėjusį vaiką, jie (Monika ir Gediminas – aut. past.) norėjo pakeisti darželį. Sakė, kad mes – auklėtojai – negeri. Esą vaikas tik nukrito ir užsigavo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų