Žuvo genėdamas šakas
Ypač šiurpi nelaimė spalį įvyko Muiželėnų kaime (Alytaus r.), vienišos pensininkės (75 m.) sodo sklype. Moteris jau kurį laiką svarstė, kad reikėtų apgenėti savo vaismedžių šakas – net pati buvo ėmusis šio darbo pačiu primityviausiu būdu. Pamatęs, kaip vargsta pensininkė, jai į pagalbą pasišovė geraširdis kaimynas. Jis ir savo įrankį – elektrinį kampinį šlifuoklį – tą popietę atsinešė.
Šis metalo pjovimui, šlifavimui ir rūdžių nuvalymui skirtas elektrinis prietaisas yra gana pavojingas, nes reikalauja ne tik itin didelio dirbančiojo dėmesio, bet ir jėgos. Prietaiso gamintojai perspėja, jog naudojantis juo būtina laikytis saugumo reikalavimų, kad būtų išvengta gaisro, elektros smūgio, kitų sužalojimų. Medžių genėjimui šis prietaisas nėra skirtas, tačiau kai kurie žmonės to nepaiso.
Toks požiūris 54 metų dzūkui, atėjusiam į talką pensininkei, ir kainavo gyvybę. Vienu momentu staiga sprūdęs elektrinis prietaisas stipriai rėžė darbininkui per koją. Vyras, netekęs jėgų ir pakirstas didžiulio skausmo, kaipmat susmuko, bet sąmonės dar neprarado. Jis pats paprašė sodo šeimininkės, kad iškviestų greitąją pagalbą.
Kai atvyko medikai, šakų genėtojas buvo jau mirtinai nukraujavęs, nes pjūklo dantys koją buvo perrėžę labai giliai, perpjovę veną.
Žūties būtų išvengta, jeigu šakoms pjauti talkininkas būtų pasirinkęs kitokį – saugesnį – būdą arba bent būtų darbavęsis ne vienas. Kaimo gyventojai po šiurpios nelaimės teigė, kad vyras buvo gero būdo, labai kuklus, darbštus, o sodo, kuriame jis darbavosi, šeimininkę dėl įvykio prislėgė kankinantys išgyvenimai.
Įvykį tiria Alytaus policijos pareigūnai. Jie turi nustatyti, ar mirtį prišaukęs prietaisas buvo techniškai tvarkingas – ar nebuvo perdirbtas, „patobulintas“. Vienas tyrėjų „Akistatai“ teigė besitikįs, kad ši tragiška nelaimė bent taps pamoka kitiems asmenims, imantiems į rankas elektrinį kampinį šlifuoklį.
Įtraukė striukės dalį
Kraupi žūtis darbuojantis neseniai ištiko ir kaunietį (51 m.), kuris antrąjį spalio savaitgalį buvo atvykęs į tėvų sodybą Alksniakiemio kaime (Prienų r.) pjauti malkų. Kadangi vyras žadėtu laiku namo negrįžo ir į namiškių skambučius neatsakė, pradėta jo ieškoti.
Nelaimėlio kūnas vidurnaktį buvo aptiktas tėvų sodybos malkinėje. Anot ugniagesių gelbėtojų, kurie buvo iškviesti į pagalbą, gyvybės ženklų neberodęs kaunietis gulėjo ant savadarbio diskinio pjūklo stalo, vyro krūtinė buvo perpjauta, o striukė įstrigusi į pjūklo diską. Gelbėtojai atsuko ir nuėmė diską, ištraukė striukę, o nelaimėlį perdavė medikams, tačiau pagalba vyrui jau buvo nebereikalinga.
Ir šiuo atveju galima spėti, kad besidarbuodamas kaunietis buvo praradęs budrumą – jo žūtį galėjo prišaukti vos vienas akimirksnis, kai pjūklas įtraukė nors kraštelį darbininko striukės ir didele jėga žmogų truktelėjo artyn. Taip pat galima teigti, kad šiurpios nelaimės tikimybė būtų buvusi mažesnė, jeigu vyras būtų darbavęsis ne vienas ir reikiamu momentu sulaukęs pagalbos.
Faktai rodo, kad mirtis dirbant gali ištikti ir galingam prietaisui įtraukus ne tik plevėsuojančius darbininko drabužius, bet ir ranką. Taip rugsėjo pradžioje nutiko Vadžgirio kaime (Jurbarko r.), privačiame grūdų sandėlyje. Pavakare čia žuvo darbininkas (57 m.), kai, spėjama, norėjo patepti veikiančio grūdų transporterio diržinės pavaros varomąjį veleną. Vyras įkišo ranką tarp besisukančios transporterio juostos ir varomojo veleno ir staiga buvo paglemžtas agregato – mirtinai sužalotas.
Šį įvykį tiria ne tik policininkai, bet ir VDI inspektoriai, nes darbininkas oficialiai dirbo minėtoje įmonėje.
67 000 nelaimių darbe!
Kad tokios ir panašios nelaimės dirbant yra gana dažnos, pailiustruoja ir kiti šiuo metu VDI specialistų tiriami pastarųjų dienų įvykiai – virtinė jų.
Spalio 21-ąją Daumantų kaime (Kėdainių r.), miško sklype, virsdamas nupjautas medis kliudė šalia stovėjusį darbininką (36 m.), ir šis dėl sunkios galvos traumos netrukus mirė ligoninėje.
Spalio 20-ąją Vilniuje, vienos bendrovės sandėlyje, taip pat dirbdamas žuvo darbuotojas (58 m.), kai, dengiant stogą, jis nukrito nuo kopėčių.
Kopėčios prieš kelias dienas buvo pražūtingos ir vilniečiui (52 m.), nutarusiam išvalyti nuosavo namo lietaus nutekėjimo vamzdžius, kurie buvo užsikimšę rudeniniais lapais. Vyras nukrito ir patyrė mirtiną galvos traumą.
Spalio 16-ąją Šiaulių saldainių fabrike „Rūta“ susižalojo moteris, kai bemaž iš 4 metrų aukščio krito iš pastato ketvirto aukšto, pataikė ant trečiame aukšte esančio lifto ir įkrito į lifto šachtą. Nelaimėlę ištraukė gelbėtojai.
Spalio 13-ąją Klaipėdoje paslaugų įmonės darbuotojas šakiniu krautuvu vežė krovinius į sandėlį. Pradėjus slinkti kroviniui, vyras, nesustabdęs krautuvo, iššoko iš jo ir rankomis bandė sulaikyti krentantį krovinį. Nevaldomas krautuvas judėjo link rampos krašto, nuo jos nubloškė bandžiusį jį sustabdyti darbuotoją ir, nukritęs nuo rampos, prispaudė vyrą bei pražudė.
Spalio 8-ąją Vilniuje statybos įmonės pagalbinis darbininkas, dengdamas plokščią stogą, iš maždaug 12 metrų aukščio krito per švieslangio angą ir mirtinai susižalojo.
Spalio pradžioje sunkius sužalojimus patyrė Šiaulių statybos įmonės darbininkas, nukritęs ant žemės iš 1,5 metro aukščio, kai atliko montavimo darbus. Skelbiama, kad vyras nukrito paslydęs nuo neaptvertos aikštelės.
Rugsėjo viduryje Vilniaus statybų bendrovės darbininką darbe mirtinai sužalojo griūvanti nupjauta siena.
Prieš tai mirtiną traumą darbe patyrė Jonavos rajone esančios bendrovės operatorius, kurį sužalojo medienos atplaiša – vyrui, dirbusiam prie automatinių išilginio pjovimo staklių, iš po diskinio pjūklo išlėkusi medienos atplaiša įsmigo į krūtinę.
O nelaimių darbe, per plauką nesibaigusių žūtimi, būtų galima vardinti dar kur kas daugiau – tai iš inercijos lėkdama vinis sunkiai sužalojo darbininkui akį, tai sutrupino koją užkritęs rąstas, tai šėriką sužalojo atitrūkęs bulius ir panašiai...
Skaičiuojant vien VDI tiriamas ar jau ištirtas traumas darbe, skelbiama, kad pernai žuvo 58 žmonės ir 137 buvo sužaloti, o per visus atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metus iš viso darbe žuvo ar buvo traumuota net per 67 000 darbuotojų! Tokį šiurpų skaičių prieš kurį laiką paskelbė Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Padeda“ alkoholis
VDI darbuotojų teigimu, daugiausia sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta atliekant statybos ir remonto darbus, sandėliuojant, pakraunant ir iškraunant. Tirdami tokius atvejus VDI inspektoriai dažniausiai konstatuoja, kad nelaimių buvo galima išvengti, jei darbai būtų tinkamai organizuoti ir vykdyti, jeigu darbo priemonės būtų atitikusios saugos reikalavimus, jeigu būtų gerai organizuota saugos darbe vidinė kontrolė, o darbuotojai būtų vykdę jiems privalomus saugos reikalavimus.
Pasak VDI pareigūnų, apie aplaidžią vidaus tvarką akivaizdžiai liudija ir tai, kad apie 17 proc. visų žuvusiųjų darbe ir apie 10 proc. sunkai sužalotųjų buvo neblaivūs. Štai per šių metų pirmąjį pusmetį, kaip ir per tokį patį laikotarpį pernai, 8 darbuotojai šalyje susižalojo būdami girti: 4 žuvo ir 4 patyrė sunkias traumas. Šis skaičius, beje, išlieka nesumažėjęs jau 3 metus.
Dažniausiai nustatytas girtumo laipsnis svyravo nuo 2,5 promilės alkoholio iki 1,7. O rekordiniu girtumu (2,92 prom.) šiemet išsiskyrė vienos katilinės kūrikas, įjungęs transporterį biokurui tiekti, bet neišlaikęs pusiausvyros ir įtrauktas besisukančio mechanizmo. Deja, mirtinai sužalotas.
Kiti panašūs faktai: apsaugos įmonės saugomoje aikštelėje suveikus signalizacijai, išskubėjusio ir eismo įvykyje žuvusio patrulinio ekipažo vairuotojo kraujyje nustatyta 2,84 prom. alkoholio, o oro linijų elektromonterio, 12 metrų aukštyje iš autobokštelio pjovusio medžio viršūnę, iškritusio ir žuvusio kraujyje – kone 2,5 prom. alkoholio.
Tyrimais įrodyta, kad tikimybė susižaloti darbe esant neblaiviam padidėja 10–15 kartų. Tačiau vis atsiranda rizikuojančiųjų, nors pavojingus darbus atliekantys darbuotojai neretai būna netikėtai patikrinami darbe, o baudos užkluptiems girtiems darbe – 100–300 litų.
Tik faktai
Itin tragiška nelaimė dirbant šių metų liepos pradžioje įvyko Kaune, privačiame odontologijos kabinete: kol kas tik įtariama, kad, darbuotojai neatsargiai elgiantis, sprogo didelis kiekis labai degios medžiagos (greičiausiai – spirito) ir kilo gaisras, kuris pražudė net 3 moteris (odontologę, higienos specialistę ir kaunietę, atėjusią taisytis dantų).
Skaudus ir labai neįprastas įvykis darbe liepos pabaigoje pražudė Eržvilko socialinės pagalbos centro (Jurbarko r.) pacientę, kai ši, sėdinti vežimėlyje, socialinės darbuotojos buvo stumiama atbula į liftą; durys atsidarė, o kabina buvo nusileidusi, tad vežimėlis su paciente akimirksniu nugarmėjo į lifto šachtą, o kartu – ir socialinė darbuotoja, tik ji mirtinos traumos išvengė.
Taip pat neįprasta nelaimė liepos viduryje Vilniuje pražudė sveikatingumo renginius organizuodavusią ir vesdavusią Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotoją: per renginį vaikams vaidinimo metu netikėtai nuvirto laipiojimo sienelė ir mirtinai sužalojo minėtą darbuotoją.
