Regis, tai kol kas negresia, nes šalies vadovo ir jos reitingai smarkiai skiriasi. Nuo rugsėjo pabaigos Gitano Nausėdos palankus vertinimas reikšmingai nesikeitė – naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos duomenimis, šiuo metu prezidentą palankiai vertina 65 proc. gyventojų ir 26 proc. apklaustųjų teigia, kad šalies vadovo atžvilgiu yra neigiamos nuomonės.
Tačiau naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo ryškius pokyčius V. Čmilytės-Nielsen populiarume. Kiek daugiau nei per mėnesį jos palaikymas smuko 4 proc. punktais – Liberalų sąjūdžio lyderę palankiai vertino 37 proc. gyventojų, o 53 proc. respondentų apie šią politikę turėjo neigiamą nuomonę.
Verta pastebėti, kad nuo porinkiminio laikotarpio, jos palankiai vertinančiųjų gretos sumažėjo dviženkliu skaičiumi – 15 procentinių punktų. 2020 m. lapkričio mėnesio „Baltijos tyrimų“ duomenimis, V. Čmilytę-Nielsen palankiai vertino 52 proc. respondentų ir 31 proc. nepalankiai.
Prarado savo vaidmenį palaikydama kontraversiškas idėjas?
Anot Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, politologo Lauro Bielinio, V. Čmilytės-Nielsen reitingų krytį nėra sunku paaiškinti. Istorija rodo, kad Seimo pirmininkams reitingas nėra dėkingas dalykas – didžioji dalis visuomenės kreipia dėmesį į Vyriausybės, prezidento veiksmus, o Seimo pirmininkas lieka tarsi šešėlyje, todėl reaguoti į jos reitingų svyravimą, kaip Seimo pirmininkės atžvilgiu, nėra prasmės.
„Tai trumpalaikiai dalykai, kurie visuomenės nejaudina“, – pabrėžia jis.
„V. Čmilytė-Nielsen porinkiminėje situacijoje turėjo aukštus reitingus, nes ji savotiškai ir buvo išviešinta kaip šachmatininkė, kaip jauna, kaip korektiškai besielgianti, o dabar liko tiesiog Seimo pirmininkė. Ši pozicija yra formali, kurios atžvilgiu visuomenė yra neutrali. Dėl to priežasties šis kritimas, kuris yra nemenkas per visą tą laikotarpį, reikšmės jos likimui, ko gero, neturės jokios“, – priduria L. Bielinis.
Jam antrina ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga, nurodydamas, kad sunku pasakyti, ko žmonės tikisi iš Seimo pirmininko, todėl jie labiau kreipia dėmesį į Seimo, bet ne jo, kaip politiko, darbą.
„Jau mes per eilę metų pastebėjome, kad Seimo pirmininku tapęs žmogus, nors nėra tiesiogiai išrenkamas žmonių, gauna nemažą pasitikėjimą ir gerus reitingus. Tad čia tokia mįslė.
Kaip politikas gauna pasitikėjimo, taip ir žinant, kad Seimo, kaip institucijos reitingai nedideli, atitinkamai ir Seimo pirmininko reitingai krenta. Tai priklauso nuo bendros padėties visuomenėje ir nuo svarstomų klausimų, nuo koalicijos darbo“, – sako jis.
O šiemet Seime buvo keliama daug įvairių klausimų, kontraversiškų klausimų ir pasiūlymų, tokių kaip Partnerystės įstatymas, narkotikų dekriminalizavimas, kuriems V. Čmilytė-Nielsen išreiškė palaikymą.
„Ji aktyviai juose (svarstymuose – aut. past.) dalyvavo, gynė tą nuomonę. Jie sukėlė daug diskusijų, buvo prieštaringai vertinami ir dėl to ji iš dalies prarado savo vaidmenį, poziciją, tarpininko vaidmenį taikė. Galima sakyti, kad ir dėl to jos reitingai yra žemesni“, – pastebi politologas.
Ar turėdama tokį žmonių pasitikėjimą, kokį turi dabar, V. Čmilytė galėtų pretenduoti ateinančiuose prezidento rinkimuose ir juose pelnyti palankų gyventojų vertinimą, politologai abejoja ir tai lemia viena rimta priežastis – ji Liberalų sąjūdžio vadovė.
„Čmilytė yra partijos vadovė, nelabai populiarios partijos vadovė, nepatenkančios net į trejetuką, partijos vadovė. Jei ji pretenduotų į prezidentus kaip partijos vadovė, tai iškart sumažintų jos reitingus. Pastarųjų prezidento rinkimų patirtis rodo, kad žmonės renka nepartinius žmones. Vien dėl to jos šansai sumažėtų, o jau nekalbant apie tai, kokia galėtų būti jos programa“, – sako S. Spurga.
Skvernelis intriguoja ir tai žavi
Politikos reitingų padangė šviesi ekspremjerui, dar šį rudenį sukurtos Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnui Sauliui Skverneliui. Jo reitingai pastarąjį mėnesį augo sparčiausiai – augimas fiksuojamas 5 proc. punktais.
Šiuo metu S. Skvernelį palankiai vertina 52 proc. gyventojų ir 38 proc. respondentų mano priešingai.
Pasak politologų, aiškiai įvardinti šias reitingų kilimo priežastis nėra sunku. Jie taip pat prognozuoja ir augantį populiarumą ateityje.
„S. Skvernelis atsiskyrė nuo valstiečių ir stengėsi išnaudoti galimybes netik įkurdamas frakciją, bet ir partiją, taip pat pasisakydamas labai aiškiai įvairiais klausimais, turėdamas savo poziciją. Politinėje padangėje ši pozicija jam palanki, jis gali būti kritiku, jis sugeba patraukti žmonių dėmesį“, – augančius ekspremjero reitingus vertina S. Spurga.
„Mes matome jo aktyvų veikimą, siekiant atsiskirti nuo Karbauskio ir valstiečių. <….> Savos partijos kūrimas formuoja savotišką lūkestį, intrigą, kuri natūraliai sutelkia dėmesį į Skvernelį ir visi dabar laukia jo tolimesnio veiksmo.
Manyčiau, kuomet bus apsispręsta ir mes matysime partijos steigimo veiksmą – suvažiavimą, programą ir kitus dalykus, mes matysime dar didesnį kilimą tiek Skvernelio, tiek pačios partijos“, – prognozuoja L. Bielinis.
S. Spurga taip pat sako neatmetantis tokios galimybės: „Aišku, jis turi ribas – dalis žmonių jo niekada nepalaikys ir dėl šios priežasties labai skeptiškai vertinčiau jo galimybes tapti prezidentu, tačiau taip vienu populiariausiu politiku, jis toks yra ir ilgai išliks“.
Per mėnesį kitų šalies politikų reitingai teigiama linkme nesikeitė. Tik eurokomisaro, anksčiau turėjusio ministro portfelį S. Skvernelio Vyriausybėje, Virginijaus Sinkevičiaus vertinimas ūgtelėjo 3 procentiniais punktais. Spalio mėnesio duomenimis, jį palankiai vertino 53 proc. ir nepalankiai 23 proc. gyventojų.
Anot L. Bielinio, sunku įvardinti, kodėl kilo eurokomisaro reitingai, nes visuomenė beveik nekreipia dėmesio į Europos Sąjungos struktūras ir ten dirbančius žmones.
„Sinkevičius, reikia pripažinti, gana aktyviai reiškiasi Lietuvos informaciniame lauke – kasdien matome jo interviu, vertinimus, komentarus ir tai, kad jis aktyviai reiškiasi mūsų padangėje ir sukėlė dėmesį tuo atžvilgiu“, – sako jis.
Pasitikėjimas Veryga taip pat tirpsta
Apklausa rodo ir tirpstančius buvusio sveikatos apsaugos ministro, valstiečio Aurelijaus Verygos simpatijų gretos. Palankiai vertinančių jį 3 procentiniais punktais mažiau nei kad buvo mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje. Paskutinių apklausų duomenimis, palankiai A. Veryga vertina 38 proc. respondentų, 51 proc. teigia esą priešingos nuomonės.
Politiko reitingai, kuriuos jis surinko būdamas ministru, jau „susidėvėjo“, teigia naujienų portalo tv3.lt kalbinti politologai. Jie taip pat prognozuoja ir tolimesnį Seimo nario populiarumo kritimą.
„Šiandien Verygos vertinimai daugiau sietini ne su pandemijos suvaldymu, o su jo buvimu politiku Seime, kaip atskiru politiku. Dėl šios priežasties Veryga tikrai turi laukti ir tolimesnio reitingų kritimo, nes jo ministrinis rezervas jau turėtų būti išeikvotas“, – sako L. Bielinis.
S. Spurga politiko populiarumo mažėjimą sieja ir su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumu: „Mažėja partijos populiarumas, mažėja ir vieno iš jų veidų. Be abejo, iš pradžių, kai buvo oponuojama Vyriausybė, sakoma, kad Vyriausybė daro blogai, tai atrodė patrauklu. Bet matote, kritika jau monotoniška – blogai ir blogai. O kada būna gerai? Turbūt nelabai kas žino, įskaitant ir Verygą. Tie neigiami vertinimai didėja didėjant ir bendram nusivylimui partija“, – teigia jis
Apklausa vyko 2021 m. spalio 15 – lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
