Lytinio švietimo spragos lemia skaudžias pasekmes: dažną paauglių gimdymą, prastą lytinės sveikatos priežiūrą, abortus. Ekspertės portalui tv3.lt sakė, kad apie žmogaus seksualumą svarbu mokyti nuo mažens, todėl lytinis švietimas turi būti visapusiškas.
Lytinis švietimas yra menkas nuo Nepriklausomybės laikų
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė portalui tv3.lt pasakojo, kad lytinis švietimas Lietuvoje – vos pastebimas. Visuomenėje galima pamatyti menko lytinio ugdymo atspindžių – tai prasta seksualinė sveikata ir nemokėjimas planuoti šeimos.
Pašnekovės nestebino ir pastarųjų dienų įvykis, kaip Lietuvoje 13-os metų mergaitė tapo gimdyve. Jos teigimu, tai lėmė daugelis veiksnių, tačiau vienas iš jų – nekokybiškas lytinis švietimas.
„30 metų Lietuva nepriklausoma ir to lytinio ugdymo mokykloje kaip ir nebuvo visąlaik. <...> Tas įvykis [pagimdžiusi 13-metė – aut. past.] vėl mus grąžina į tai, kas nepadaryta. Be abejo, lytinio ugdymo mokykloje nėra tinkamo“, – įvertino E. Kuliešytė.
Ji kritikavo dabar Lietuvoje propaguojamas lytinio švietimo programas, kuriuose skatinama susilaikyti nuo lytinių santykių, visiškai nepateikiant reikalingų žinių.
„Galima skatinti susilaikymą, bet reikia teikti žinių apie apsisaugojimą nuo lytiškai plintančių infekcijų, neplanuotą nėštumą arba jo nutraukimą. Taip pat reikia teikti žinių ir apie patį lytiškumą – apie tai, kas vyksta pasaulyje, šalia mūsų“, – svarstė pašnekovė.
Žinias apie lytiškumą svarbu diegti nuo mažumės
E. Kuliešytė atskleidė, kaip turėtų atrodyti kokybiškas lytinis ugdymas. Pirma, dėstyti pamokas apie lytiškumą turėtų tik tinkamai paruošti specialistai. Antra, lytinio ugdymo užsiėmimai turėtų būti atskirti nuo kitų pamokų. Trečia, lytinio švietimo programą derėtų vykdyti nuosekliai.
„Turėtų būti sustyguota, kad sistemingai vyktų lytinio švietimo pamokos mokykloje ir tai darytų atsakingi, gerai parengti žmonės“, – sakė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė.
Paklausta, kada būtų tinkamas metas pradėti šviesti vaikus apie lytiškumą, specialistė atsakė užtikrintai – nuo mažens.
„Žmonės juk gimsta lytiški. Jie žingsnis po žingsnio susiduria su lytiškumu. Jau mažiukai vaikai pradeda domėtis kita lytimi. Jau po kiek laiko <...> berniukai ir mergaitės pradeda suprasti, kokie jiems skirti visuomenės lūkesčiai“, – nurodė ji.
Konservatyvios pažiūros kliudo veiksmingam lytiniam švietimui
Su jaunąja karta reikia kalbėti apie lytiškumą tiek mokykloje, tiek namuose. Deja, Lietuvoje neretai norima lytinį ugdymą perkelti daugiausiai ant tėvų pečių, pastebi E. Kuliešytė.
„Mes girdime gal net pernelyg didelį skatinimą, kad viskas būtų šeimoje <...>. Na, šeimoje gerai, jeigu tėvai yra patys pasirengę, gali kalbėtis visomis temomis. Jie turi rasti laiko gana dažnai su vaikais pasišnekėti apie lytiškumą, pradedant nuo jų vaikystės iki pat brandos“, – minėjo specialistė.
E. Kuliešytė pabrėžė, kad norint sukurti veiksmingą lytinio švietimo sistemą, nereikia išrasti dviračio – belieka vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. Kad tai būtų galima įgyvendinti, valstybė turi užnugaryje palikti konservatyvias pažiūras į lytinį švietimą.
„Lietuva skiriasi nuo Vakarų Europos šalių, kurios dauguma pažengusios savo demokratija. Lietuvoje viską stabdo žmonės, kurie <...> bijo kalbėti apie lytiškumą, LGBT, neplanuotą nėštumą, abortą, kontracepciją. <...> Šie žmonės diktuoja savo valią. Jeigu valstybė nemato reikalo, nemato svarbos, mes ir turėsime retkarčiais vis tokius atvejus [mažamečių gimdymo – aut. past.]“, – samprotavo E. Kuliešytė.
Ji išvardijo pasekmių grandinę, kurią suformuoja menkas lytinis ugdymas.
„Dėl lytiškumo ugdymo ir informacijos stokos mūsų moterys nevartoja kontracepcijos ir labai dažnai daro nėštumo nutraukimus. <...> Su tuo susijusios dar kitos pasekmės: lytiškai plintančios infekcijos, ilgesnis nedarbingumas, įvairios sveikatos komplikacijos, iškritimas iš darbo, iš mokslų“, – teigė pašnekovė.
Anos jos, paauglystėje susilauktas vaikas gali tapti apkrova visai šeimai – motinai paauglei neretai turi padėti tėvai ar seneliai.
Lytinis ugdymas turi būti visapusiškas
Vaida Tretjakova, sociologijos mokslininkė, tyrinėjanti paauglių nėštumą, patvirtino, kad lytinio švietimo stoka susijusi su minėtu įvykiu – 13-metės gimdymu. „Tai yra iš dalies nekokybiško lytinio švietimo pasekmė ta situacija, kada 13-metė net nesusivokia, kad ji laukiasi“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, minėta mergaitė galėjo susidurti su seksualine prievarta. Todėl lytinis švietimas turi supažindinti vaikus ir paauglius su pasirinkimo laisve lytinių santykių metu.
„Kiekvienas asmuo turi teisę susilaikyti nuo lytinių santykių, atidėti lytinį debiutą vyresniam amžiui arba įsitraukti į seksualinius santykius. <...> Tačiau didelei daliai jaunų žmonių tai netampa pagrindiniu pasirinkimu“, – nurodė ji.
Vis dažniau seksualiniai santykiai paauglystėje laikomi įprasta ir tikėtina patirtimi. „Dėl to kokybiško lytinio švietimo metu yra labai svarbu suteikti tinkamą informaciją paaugliams apie efektyvias kontraceptines priemones“, – dėstė mintis V. Tretjakova.
Pagal pasaulines rekomendacijas lytinis ugdymas turėtų būti visapusiškas – apimti kognityvinius, emocinius, fizinius ir socialinius seksualumo aspektus.
Toks visapusiškas lytinis švietimas suteikia vaikams ir jaunimui įgūdžių rūpintis savo sveikata, gerove ir orumu. Įgytos žinios jiems vėliau padeda formuoti pagarbius socialinius ir seksualinius santykius, sakė mokslininkė.
Lytinio mokymo programos turi atitikti vaikų, jaunimo amžių bei raidą, remtis žmogaus teisių, lyčių lygybės principais. „Būtent toks visapusiškas lytinis švietimas yra siejamas su pirmų lytinių santykių atidėjimu ir atsakingesniu elgesiu jų metu. Pavyzdžiui, dažniau pirmųjų lytinių santykių metu, tikėtina, bus naudojamos kontraceptinės priemonės“, – pasakojo mokslininkė.
Lytinio švietimo vaidmuo – kertinis
V. Tretjakova pažymėjo, kad lytinis švietimas reikalingas visuomenei, ypač norint užkirsti kelią mažamečių gimdymui.
Vaikus ir paauglius reikia pažindinti su esminiais lytinių santykių principais. „Svarbu atskleisti sutikimo lytiniams santykiams sąvoką lytinio švietimo metu. Ką reiškia duoti sutikimą lytiniams santykiams, kas yra lytinė prievarta, kaip suvokti, kad jau vyksta seksualinė prievarta, kaip jai nepasiduoti“, – vardijo mokslininkė.
Ji pridūrė, kad lytinis švietimas turėtų būti orientuotas ne tik į mergaites, bet ir į berniukus. Vyriškos lyties atstovams būtina suvokti savo atsakomybę lytinių santykių metu, nenaudoti seksualinės prievartos ir pan.
Lytinis švietimas turėtų aprėpti tokias temas, kaip pagarbūs tarpusavio santykiai, informacija apie LGBT šeimas. „Tai turėtų apimti visą spektrą žmogaus seksualumo patirčių. Aišku, informacija turėtų būti pateikiama pagal vaikų ir jaunimo amžiaus tarpsnius, kas tinka kiekviename amžiuje“, – minėjo V. Tretjakova.
Moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje paauglių kūdikių gimstamumo rodikliai yra gana aukšti – viršija Vakarų ir Šiaurės Europos šalių rodiklius.
Pasak V. Tretjakovos, Lietuvoje nuo 1960 m. iki 2018 m. nebuvo nė vienų metų, kad vaiko nebūtų susilaukusi nors viena 14 metų mergaitė. „Akivaizdu, kad ta problema Lietuvoje egzistuoja. Galime kelti hipotezę, kad tai susiję su lytiniu švietimu ir kad šalies mastu jis nėra kokybiškas“, – sakė mokslininkė.
Socialiai pažeidžiami paaugliai linkę susilaukti vaikų
Vis dėlto mokslininkė V. Tretjakova nurodė ir kitas paauglių nėštumo prevencijos priemones. Jos teigimu, lytinis švietimas nėra visagalis. Net ir turėdami žinių apie efektyvią kontracepciją paaugliai nebūtinai ja pasinaudoja lytinių santykių metu.
Paauglių kūdikių gimstamumui įtakos turi tai, kiek paaugliams pasiekiamos reprodukcinės sveikatos paslaugos.
V. Tretjakova teigė: „Tyrimai rodo, kad paauglių gimdymo rodikliai yra mažesni tose šalyse, kur kontraceptinės priemonės prieinamos, o nėštumo nutraukimo procedūros yra paprastesnės.“ Neplanuotai pastojus, nėštumas gali būti nutraukiamas Vakarų, Šiaurės Europos valstybėse. Taip vyksta Švedijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose.
„O Rytų ir Vidurio Europos valstybėse paauglės dažniau nusprendžia gimdyti, jeigu taip nutiko, kad jos pastojo. Tai – Bulgarija, Rumunija ir gretimos šalys“, – vardijo specialistė.
Prie paauglių motinystės prisideda ir socialinė, ekonominė nelygybė. Socialinė atskirtis – svarbus paauglių kūdikių gimstamumo veiksnys, sakė mokslininkė.
V. Tretjakova pabrėžė: „Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, didesnė rizika tapti motina paauglystėje. Merginos iš neprivilegijuotų, periferinių, labiau kaimiškų regionų pasižymi prastesniais socioekonominiais rodikliais.
Iš vienos pusės tokios merginos turi didesnę riziką atsidurti nesaugiose situacijose ir pastoti neplanuotai. Iš kitos pusės <...> merginos, augančios socialiai pažeidžiamose šeimose, gali ir pačios norėti anksčiau tapti motinomis, sukurti savo šeimą, kad tiesiog pasitrauktų iš savo aplinkos, kuri yra disfunkcinė ir joms nepriimtina.“
Portalas tv3.lt primena, kad liepos viduryje pagimdžiusios 13 metų mergaitės šeimai anksčiau buvo teiktos socialinės paslaugos.
V. Tretjakova pažymėjo, kad norint išvengti nepilnamečių gimdymo, valstybė turėtų didinti abortų ir kitų paslaugų prieinamumą paaugliams, taip pat mažinti paauglių socialinę atskirtį.
Gimdė 13-metė kaunietė
Portalas tv3.lt anksčiau pranešė, kad liepą Varėnos rajone, vaikų stovykloje, 13-metei mergaitei prasidėjo gimdymas. Apie nėštumą nenutuokė nei ji pati, nei jos šeima.
Nustatyta, kad vaiko tėvas yra pilnametis asmuo. Teisėsaugos institucijos dėl šio įvykio pradėjo tyrimą, vaiko tėvui gresia baudžiamoji atsakomybė.
