„Dėl pirmojo rinkimų turo nėra intrigos. Yra intriga tarp rytietiškai mąstančių ar tą naratyvą teigiančių kandidatų. Tarp jų yra konkurencija – kas iš jų taps Kremliaus švelniai globojamu lyderiu, žvelgiant į ateitį. Ir čia man iškyla tik vienas klausimas: kodėl iškyla toks Vaitkus, gana odioziškai kalbantis, su Kremliaus ženklais?“, – „TV3 Žinios. Rinkimai“ laidoje dalinosi A. Kubilius.
Suskaičiavus balsus 1311 apylinkių iš 1895, dabartinis valstybės vadovas surinko daugiau kaip 48 proc. rinkėjų balsų. Antra rikiuojasi I. Šimonytė su kiek daugiau nei 14 proc. balsų.
Kubilius: Seime valdančiąją koaliciją galėtų sudaryti dabartiniai valdantieji su Skvernelio partija
Ingridai Šimonytei patekus į antrąjį turą, konservatoriai išlaiko antros labai svarbios nuomonės poziciją. O tai, be abejonės, yra svarbu, artėjant Seimo rinkimams.
A. Kubilius pasidalino ir prognozėmis, kas jo manymu, po spalio 13 dienos sudarys valdančiąją koaliciją.
„Toliau nuo Vilniaus žmonės nemato didelio skirtumo tarp Nausėdos ir Šimonytės. Ir tie patys rinkėjai, kurie Seimo rinkimuose už mus balsuos, jie dabar balsuoja už Nausėdą. Jo prezidentinis statutas, saugumo politika labai panaši [į Šimonytės], todėl viskas suteka į Nausėdos krepšį. Mieste rinkėjas mato skirtumus, ir galbūt labiau žiūri į charakterio skirtumus, todėl toks reiškinys ir matomas – Vilniuje laimi Ingrida.
Kaip tai atsispindės Seimo rinkimuose? Manau, kad tokie rezultatai mums yra palankūs, žiūrint partine prasme. Jie gali būti palankūs ir liberalesnėms partijoms. Aš matau perspektyvą ir Sauliaus Skvernelio demokratams. Tai atveria galimybes matyti dvi alternatyvas: vieną koaliciją su socialdemokaratams, kuriems reiks valstiečių. <...> Ir tada bus pasirinkimas rinkėjams labai aiškus – kurią pusę jie renkasi per Seimo rinkimus. Labiau provakarietišką ar prorytietiškos mąstysenos“, – sakė A. Kubilius.
Lietuva prezidento rinkimuose balsavo aktyviausiai nuo 1997 metų
Sekmadienį Lietuvoje įvyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 val. ir truko iki 20 valandos.
Iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai. Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.
Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.
Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.
Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
Privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
