Kreiptis į Lietuvos Saugumą (VSD) pasidarė taip madinga, kad tie kreipimaisi jau virsta „kraipymusi“. Dar gerokai iki šį manevrą išbandant A.Valinskui, jį atliko Kauno meras A.Kupčinskas. Jis šį viražą „išlaužė“ po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog ponas meras netgi paliko miesto Tarybos posėdį, kad nulėktų į susitikimą su tokio R.Stonio (taip, to paties „Dujotekanos“ Stonio) atlydėtais „Gazprom“ šulais, nuo kurių ir priklauso Kauno Termofikacinės Elektrinės veikla. Primenu, kad „Gazprom“ valdo per 99% šios įmonės akcijų. Tai vyksta bene lietuviškiausiu laikomame šalies mieste, kurį savo bastionu mėgsta skelbti viešai savo antirusiškumą pabrėžiantys konservatoriai su visais savo partijos vardo tęsiniais. Kreipiu dėmesį ne į tai, ką jie išties mėgsta ar nemėgsta, o į tautinės politikos (gal veikiau politikavimo?) klasika tampantį reiškinį, kad jie viešai kalba viena, o daro visai ką kita. Paprasčiau – meluoja. O juk dedasi tyrais it krištolas. „Apsikyšinusio“ Kauno konservatorių veterano A.Balučio istorija, atrodo, visiškai sėkmingai numarinta ir nugramzdinta į praeitį, tačiau tokių istorijų tiek daug, kad net konservatoriams vargu bau pavyks jas visas suslapstyti.
Antai tylomis bandoma apeiti Kauno termofikacinės elektrinės licencijos klausimą mėginant iš Europos Sąjungos fondų prašyti „kuklių“ vienuolikos milijonų. Tai netelpa ne tik į padorumo, bet ir į teisinius rėmus. Kaip jau rašyta anksčiau, tokią paramą gali gauti energetikos įmonės, tiekiančios ne daugiau kaip 10 GWh, kaip tai reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas. Palyginimui - tiek šiluminės energijos sunaudoja vienas gamyklos cechas, o KTE šildo vos ne visą Kauną. Tačiau toks, švelnia tariant, neatitikimas, nesustabdo suinteresuotų asmenų ir jie kurpia pažymas, neva įrodančias, kad KTE tuo 10 GWh irgi tiekia. Logika maždaug tokia: jei tiekia 1000 GWh, tai ten įsitenka ir 10 GWh, vadinasi, viskas tvarkoje. Kam rūpi, kad įstatyme parašyta „iki 10 GWh“?
Toliau – gražiau. Įsigudrinama gauti licenciją tiems taip reikalingiems dešimčiai GWh ir tuo būdu sukuriama iliuzija, kad šis kiekis ir yra Kauno Termofikacinės Elektrinės faktiškai tiekiamos energijos riba. Meluojama nemirkčiojant. O kaip gi su likusiu energijos kiekiu? Kur jos tiekimo licencijos?
Pasirodo, tokios licencijos paprasčiausiai nėra. KTE dirba ir tiekia šilumą neteisėtai. Kam tai rūpi? Tikrai ne merui A.Kupčinskui. Štai kas rašoma paaiškinamajame rašte „Dėl šilumos tiekimo licencijos išdavimo UAB Kauno Termofikacijos Elektrinei“: „(...) verstis šilumos tiekimo veikla leidžiama tik įmonėms, turinčioms licenciją“, toliau ten pat: „Pakartotinai informuojame, kad bendrovė kitos šilumos tiekimo licencijos neturi“. Pasirašo Energetikos skyriaus vyr. specialistė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas M.Šidlauskaitė.
Tą patį savo rašte teigia ir mero pavaduotojas A.Kurlavičius: „Jokia kita šilumos tiekimo licencija UAB KTE nėra išduota“. O tai reiškia, kad dėl tų iš Europos Sąjungos lupamų vienuolikos milijonų besistengiant „užmuilinti“ akis, visą likusį energijos kiekį KTE tiekia išvis be jokios licencijos!
Mažų mažiausiai tai neįtikėtinas aplaidumas, veikiau – įprastas teisinis nihilizmas, pasireiškiantis ne kokiame nors Gariūnuose stovinčiame kioske, o antro pagal dydį ir pirmo pagal TS-LKD įtaką Lietuvos miesto savivaldybėje. Ar tai laikytina itin stambaus grobstymo nusikaltimo modeliu, parodys laikas. Kaip ten bebūtų, faktas lieka faktu – Kauno Termofikacinė Elektrinė „sėkmingai“ dirbo be jokios licencijos.
