Nors daugelis kandidatų į Prezidentus ir deklaruoja savo siekį įveikti krizę, jiems sunkiai sekasi įvardinti, kokiomis priemonėmis jie sieks atkurti ekonomiką arba grąžinti skolas. Panašiai galima apibūdinti ir kandidatų ryžtą kovoti su korupcija - visi jie sako norį tai daryti, bet korumpuotų asmenų įvardinti negalėjo nė vienas.
Naujienų agentūros ELTA spaudos konferencijų salėje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatyva trečiadienį surengtuose debatuose dalyvavo kandidatai į Prezidentus Kazimira Danutė Prunskienė, Loreta Graužinienė, Algirdas Butkevičius, Valentinas Mazuronis, Česlovas Jezerskas ir nušalintasis Prezidentas Rolandas Paksas.
Debatus pradėjęs Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatorius, dienraščio "Respublika" vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus.paprašė kandidatų paaiškinti, kodėl jie siekia Prezidento posto. "Koks velnias nešė į tą galerą?", - klausė vyriausiasis redaktorius.
Lietuvos socialdemokratų partijos lyderiu ir kandidatu į šalies vadovo postą tapęs A. Butkevičius teigė jaučiąs kolegų pasitikėjimą ir pabrėžė savo nemažą politinę patirtį. Jis priminė politinę karjerą pradėjęs nuo savivaldybės tarybos nario pareigų, vėliau keturis kartus sėkmingai išrinktas į Seimą, o dabar norį išbandyti ir rinkimus į Prezidentus.
V. Tomkui atkirtus, kad išbandyti save jis galįs ir kilnodamas štangą, A. Butkevičius žaismingai atsakė nuolatos darąs ir tai.
Darbo partijos iškelta kandidatė L. Graužinienė taip pat pabrėžė vertinanti kolegų pareikštą pasitikėjimą. Ji sakė norinti pateisinti 13 tūkst. žmonių, ją iškėlusios Darbo partijos suteiktą pasitikėjimą.
V. Tomkus kandidatės paklausė, ar ji dalyvautų rinkimuose, jei ne partijos sprendimas. "Vienas lauke - ne karys. Todėl Prezidentas turi turėti komandą, aš einu su ja",- sakė L. Graužinienė.
K. Prunskienė šyptelėjo, kad joks velnias jos neneša. "Aš su velniu nedraugauju", - pusiau rimtai, pusiau juokais pareiškė kandidatė. Ji pabrėžė turinti panašaus darbo patirties. Nepriklausomybės metais, kai šalį taip pat purtė sunkmetis, K. Prunskienei teko vadovauti Vyriausybei. K. Prunskienė sakė norinti sustabdyti ekonominio ir kultūrinio gyvenimo smukdymą. Ilgai vadovavusi valstiečiams liaudininkams, K. Prunskienė į Prezidentes eina kaip nepriklausoma kandidatė.
Č. Jezerskas sakė nuo pat Nepriklausomybės atgavimo dirbęs krašto apsaugos sistemoje, tad jam įstatymas draudė užsiimti politine veikla.
"Mačiau, kaip išparduodama ir vagiama Lietuva", - kalbėjo atsargos karininkas. V. Tomkaus paklaustas, kada tai pastebėjęs, Č. Jezerskas prisiminė "Mažeikių naftos" privatizavimo procesą. "Tai buvo labai stambus objektas, nebuvo įmanoma nepastebėti. Buvo komentarų, kad buvo ne tik parduota, bet dar ir priedo duota. (...) Nesu labai didelis specialistas šioje srityje, bet ir man aiškiai matėsi, kad tai nėra geras žingsnis, kas vėliau ir buvo atskleista", - sakė Č. Jezerskas.
Jis džiaugėsi dabar galįs laisvai ir garsiai reikšti savo nuomonę. "Kariškiu būdamas negalėjau sakyti, negalėjau komentuoti. Labai esu patenkintas kad įsivėliau į rinkimų kovą", - sakė kandidatas. Jis niūriomis spalvomis piešė šalies dabartį: "tautiškumo nėra, kaimas sužlugdytas, jaunimas išvykęs, nėra Lietuvos, apie kurią mes visi svajojome".
Į V. Tomkaus klausimą, ar tapęs Prezidentu jis tikisi atstatyti kaimus, mobilizuoti jaunimą, pakelti tautiškumą, patriotizmą Č. Jezerskas patvirtino būtent to ir siekiąs.
Pasak V. Mazuronio, Prezidento postas leistų jam saugoti "esminių vertybių bloką, keisti ekonominius dalykus, pilietinius procesus, požiūrį į žmogų".
Kodėl savo laiku ėjo į valstybės vadovus V. Tomkus paklausė ir nušalintojo Prezidento Rolando Pakso. Jis teigė mąstęs panašiai kaip ir dabartiniai kandidatai. "Gyvenime nėra taip viskas paprasta, kaip galėtų atrodyti.. Kad tapus Prezidentu iškart lyg burtų lazdele mostelėjus pasikeis gyvenimas. Aš manau, kad norams įgyvendinti reikės pastangų. Norėčiau palinkėti visiems kandidatams, kad jie nesustotų iškilus kliūtimis", - sakė R. Paksas.
Diskusiją Žalgirio iniciatorius pratęsė klausimu, už kurį iš dalyvaujančiųjų Eltos konferencijų salėje surengtuose debatuose kandidatų jie balsuotų, jei patys nedalyvautų rinkimuose? Į šį klausimą nė vienas kandidatų neatsakė tiesiai.
A. Butkevičius muistėsi, kad jei nedalyvautų jis, Socialdemokratų partija keltų kitą kandidatą. Vėliau bandė vardinti savybes, kuriomis turėtų pasižymėti jo renkamas asmuo, pabrėžė, kad šis turėtų būti ryžtingas.
"Kol kas jie man visi simpatizuoja, ir galutinio apsisprendimo neturiu", - atsakė prie sienos prispaustas A. Butkevičius.
"Nors dėl kaimynystės pasakykite", - įtampą sklaidė greta sėdėjusi K. Prunskienė.
K. Prunskienė taip pat išsisuko vardindama prioritetus, kuriais turėtų pasižymėti jos favoritas. Visų pirma jis turėtų stipriai išmanyti ekonomiką, o po to būtų gerai, kad būtų moteris. "Yra tokių, kurie suderina net ir abu punktus, sakykime, Loreta (Graužinietė. - ELTA). Ji yra ir ekonomistė, ir moteris, bet socialdemokratai man taip pat... Negalėčiau sakyti, nes kandidatas negali būti toks altruistas, kaip kažkada mes buvome Sąjūdžio laikais. Aš paskatinčiau rinkėjus rinkti", - kalbėjo K. Prunskienė.
Č. Jezerskas sakė, kad rinktųsi tą, kuris "įtikintų, jog pakeis Lietuvą, atkreips dėmesį į tautiškumą, kad bus garbė ir prestižas gyventi Lietuvoje, vadintis Lietuvos piliečiu, sugrąžins išvykusį į užsienį jaunimą".
"Jūs kalbate iš tuščio į kiaurą", - replikavo V. Tomkus. Tada kandidatas sutriko: "Kaip aš galiu pasakyti, jei nebalsuočiau už tą, balsuočiau už kitą".
"Tvarkietis" V. Mazuronis griežtai atsisakė įvardinti savo simpatijas arba antipatijas. O L. Graužinienė pareiškė, kad savo balsą atiduotų už R. Paksą, jei jis kandidatuotų.
Daugelis kandidatų teigė maną, kad Lietuvai reikia tvirto, ryžtingo ir politiškai nepriklausomo vadovo. K. Prunskienė mano, jog šias savybes ji turinti. "Būčiau tankas su sijonu", - šyptelėjo kandidatė.
Vėliau V. Tomkus diskusiją pakreipė kita linkme. Į tiesų klausimą, ar Lietuvoje yra mafija, K. Prunskienė, Č. Jezerskas, V. Mazuronis ir L. Graužinienė tiesiai atsakė, kad, jų manymu, organizuotas nusikalstamumas egzistuoja. A. Butkevičius išsisuko, kad tai yra sudėtingas klausimas.
Paprašius įvardinti penkis oligarchus arba korumpuotus valdininkus, nė vienas kandidatų to padaryti nenorėjo arba neišdrįso.
K. Prunskienė pažadėjo tai padaryti nebent asmeninio pokalbio metu. "Viešai tai reiškia mesti iššūkį. Jeigu jie visi penki, o jų yra daugiau, susitelks, tai puslapiuose neužteks vietos kompromatams", - sakė ji.
Č. Jezerskas taip pat nesiryžo įvardinti ir sakė žinąs apie jų veiklą tik iš spaudos.
V. Mazuronis teigė oligarchus suprantąs kaip ekonomines grupes, darančias įtaką politikai, įstatymų leidybai ir pavardino spaudoje šmėsčiojančių kompanijų pavadinimus.
L. Graužinienė taip pat nevardino pavardžių, motyvuodama, kad esą tai padarius prasidėtų teismai. "Aš galėčiau įvardinti, jei turėčiau faktų, kitaip aš būsiu apkaltinta šmeižtu", - sakė "darbietė".
V. Tomkaus paragintas įvardinti korumpuotus asmenis R. Paksas sakė galįs tai padaryti, bet nenorįs.
"Aš tikrinu, ar jie (kandidatai. - ELTA) populistai, ar ne. Tai žurnalisto darbas. Kariauti su kažkuo neįmanoma, jei mes neįvardiname konkrečių žmonių, grupuočių, neįvardiname, kaip jie kenkia Lietuvos interesams", - sakė V. Tomkus.
Vėliau diskusija pakrypo į ekonominę pusę. V. Tomkus pastebėjo, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje netyla kalbos apie skolinimąsi. Kalbama apie tai, iš kur skolintis, kaip tai padaryti. "Norėčiau Jūsų paklausti, o kaip mes skolas sugrąžinsime?", - į kandidatus kreipėsi V. Tomkus.
A. Butkevičius ir K. Prunskienė teigė, kad skolos bus grąžinamos palaipsniui ekonomikai atsigaunant. Č. Jezerskas kalbėjo apie būtinybę atkurti darbo vietas ir ieškoti eksporto rinkų. Jis taip pat siūlytų įkurti specialią prezidentinę darbo grupę, kurios tikslas būtų ieškoti išeičių iš krizės.
V. Mazuronis pareiškė manąs, kad visų skolų neatiduosime niekad. "Net ir labiausiai ekonomiškai išsivysčiusi valstybė nėra be skolų, yra kitas klausimas, koks įsiskolinimo lygis yra geriausias tuo metu. Visas tas detales turėtų dėstyti finansų ministras, Vyriausybė. Savo kaip Prezidento paskirtį matyčiau sudėti pagrindinius siekius ir tikslus", - kalbėjo partijos Tvarka ir teisingumas kandidatas.
Diskusijos pabaigai Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo iniciatorius kandidatų paklausė, ar, jų nuomone, Lietuvoje veikia priešiškų šalių agentai, ar yra šnipinėjama?
K. Prunskienė ir L. Graužinienė atsakė manančios, kad Lietuvoje yra užsienio valstybių šnipų, tačiau teigė nieko konkrečiau apie tai nežinančios. V. Mazuronis pareiškė neturįs apie tai konkrečios informacijos.
Generolas Č. Jezerskas patikino, kad agentų buvimui turi įtakos mūsų geopolitinė padėtis. "Geopolitinė padėtis yra tokia, kad jų ir turi būti. Jie dirba savo darbą. Mūsų kontržvalgybininkai turi juos išryškinti", - kalbėjo ilgametis krašto apsaugos sistemos darbuotojas. Jis taip pat patikino, kad agentai yra finansuojami užsienio valstybių.
Tada V. Tomkus paklausė, kodėl Lietuvoje leidžiama laisvai ir oficialiai veikti svetimų šalių fondų išlaikomiems asmenims, skaldantiems mūsų šalį. Visuomeninio judėjimo iniciatorius teigė turįs mintyje Soroso fondą ir jo išlaikytinius.
"200 mln. litų yra išleista Lietuvai amerikonizuoti. Jie naikina Lietuvą, šmeižia, nekenčia lietuvybės ir veikia oficialiai. Jie skirsto Europos lėšas. Visi tai mato, bet niekas nereaguoja", - piktinosi V. Tomkus.
