Šių metų pradžios duomenimis, vien nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) mūsų šalyje rinkosi tautiečiai iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Švedijos, Danijos, Ispanijos, taip pat – Belgijos ir Islandijos.
„Toks pasirinkimas – logiškas ir naudingas abiem pusėms. Viena vertus, grįžtantis pilietis atlieka savo konstitucinę pareigą Tėvynei ir stiprina jos bei visų mūsų saugumą. Kita vertus, tarnyba kariuomenėje sugrįžusiajam gali tapti ir puikiu adaptacijos periodu, po kurio vėliau galima rinktis profesinį kelią su konkurencingu atlyginimu“, – sako Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) direktorius Arūnas Balčiūnas.
Linki nedvejoti, o išbandyti
Vienas tokį kelią pasirinkusių lietuvių – šiuo metu Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione tarnaujantis jaunesnysis eilinis Deimantas Skublickas, iki šiol gyvenęs Vokietijoje.
„Abejojau, ar eiti į kariuomenę, nors ir norėjau. Bet Tėvynė pati už mane atliko šį sprendimą – gavau šaukimą, o nuo pareigos pabėgti nevalia ir nedora. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje turi privalumų: išmoksti ginti savo šalį, dirbti su nepažįstamais žmonėmis, atsakomybės ir savarankiškumo. Ir to, kas man, kaip šaknis suleidusiam užsienyje, svarbu – gauti šansą vėl praleisti dalį laiko Lietuvoje ir grįžti gyventi čia“, – pasakoja jaunuolis.
Kartu su juo tarnybą Lietuvos kariuomenėje atliekantis jaunesnysis eilinis Donatas Žarskus anksčiau gyveno Norvegijoje. Karys sektinu pavyzdžiu laiko savo partizaną senelį, kuris kovėsi dėl Lietuvos laisvės ir buvo ištremtas į Sibirą.
„Stengiuosi tarnyboje gauti viską, kas įmanoma, o tai yra – mokymai, paskaitos, praktiniai užsiėmimai ir viskas, ką galėsiu panaudoti civiliniame gyvenime. Be to, čia išmoksiu ir galėsiu ginti savo Tėvynę ginklu, jeigu to reikės – būsiu pasiruošęs“, – sako jaunasis karys, linkintis nedvejoti, o tiesiog ateiti ir išbandyti tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
Pilietybė siejama su pareiga
Bene dažniausiai užsienyje gyvenantys lietuviai savanoriškai renkasi NPPKT ir tai sietina su užaugusia jaunimo karta, kurios atstovai turi gana didelį sąmoningumo jausmą, ieško savo gimtųjų šaknų, o ir taip pat grįžimo į gimtinę galimybių.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad NPPKT yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio konstitucinė pareiga. „Tai sietina su turima pilietybe, o ne su gyvenamąja vieta. Dviguba pilietybė taip pat neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų“, – teigia KPKT direktorius A. Balčiūnas, pridurdamas, kad jei iškiltų poreikis ginti mūsų valstybę, užsienyje gyvenantiems piliečiams nebūtų taikomos išimtys – jie turėtų grįžti ir atlikti savo pareigą.
Kasmet paskelbus šaukiamųjų sąrašą, jaunuoliams privalu pasitikrinti savo statusą ir susisiekti su regioniniu KPKT padaliniu. Patekus į sąrašą, iškart atvykti nebūtina – daug klausimų galima išspręsti susisiekus nuotoliniu būdu.
Jei reikės atvykti į regioninį KPKT padalinį, Karinės medicinos ekspertizės komisiją ar paskirtą tarnybos vietą, tuomet galima tikėtis kelionių išlaidų kompensacijos. Pateikus tai įrodančius dokumentus, asmenims, kurie gyvena Europoje, grąžinama iki 127,4 Eur už vieną kelionę, o tiems, kurie gyvena ne Europoje – iki 490 Eur.
Privalumai ir garantijos
Į NPPKT jaunuoliai kviečiami tik tuomet, kai pasitikrina sveikatą ir yra pripažinti tinkamais tarnybai. Karo prievolininkai į tarnybą skiriami likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki tarnybos pradžios, tačiau visada atsižvelgiama į užsienyje gyvenančių lietuvių galimybes grįžti bei tarnybos pradžios laikas suderinamas palaikant ryšį su regioniniu KPKT padaliniu.
Paprastai NPPKT trunka devynis mėnesius, o pasirinkusieji šį tarnybos būdą savanoriškai, gali rinktis ir tarnybos vietą bei laiką, taip pat pretenduoti į 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Patekusieji į karo prievolininkų sąrašą ir pateikę pirmumo prašymą, dažnu atveju taip pat gali išreikšti pageidavimą dėl tarnybos vietos ir gauti 15 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas.
Be visų privalumų, tarnybą atliekantys kariai gauna pilną valstybės išlaikymą, taip pat gali gauti papildomų konkursinių balų stojant į aukštąsias mokyklas.
„Tai – puikus startas norintiems sugrįžti ar tiesiog naujai įleisti šaknis savo gimtinėje, nes po tarnybos galima tęsti ir profesinį kario kelią bei tokiu būdu užsitikrinti darbo vietą su konkurencingu atlyginimu“, – sako KPKT direktorius, išsklaidydamas daugelio grįžtančių lietuvių baimes dėl galimybių užsitikrinti darbo vietą.
Yra ir kitų galimybių
Užsitikrinti darbo vietą su konkurencingu atlyginimu Lietuvos kariuomenėje galima ne tik atlikus NPPKT. Tą gali padaryti visi, grįžtantys studijuoti aukštosios mokyklose ir pasirenkantys jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (JKVM), studijas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ar net išreiškę norą prisidėti prie krašto apsaugos savanorių pajėgų.
Kiekvienas tarnybos būdas – individualus ir turintis savų privalumų. Pavyzdžiui, pasirinkusieji JKVM ir studijuojantieji krašto apsaugos sistemai reikalingas specialybes, gali gauti finansinę paramą. Šiais metais tokių studijų programų sąrašas išplėstas iki beveik trijų dešimčių specialybių, o teikiamos paramos dydis per studijų metus gali siekti daugiau nei 8 tūkst. eurų.
Beje, atlikti tarnybą kariuomenėje taip pat galima ir užsienio valstybėje, o tiksliau, – NATO ir Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tokiu atveju būtina kreiptis į mūsų šalies Vidaus reikalų ministeriją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo. Neturint tokio leidimo ir atliekant tarnybą kitos šalies kariuomenėje, gali būti prarasta turima Lietuvos Respublikos pilietybė. Atlikus tarnybą kitos šalies kariuomenėje taip pat reikia kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl tarnybos užskaitymo. Užskaičius kitos šalies kariuomenėje atliktą tarnybą yra laikoma, kad Lietuvos pilietis atliko savo konstitucinę pareigą ir daugiau nėra šaukiamas atlikti NPPKT.
„Tačiau prieš priimant tokį sprendimą derėtų įvertinti tai, kad atlikus tarnybą užsienio šalyje, asmuo gali būti įtrauktas ir į tos šalies kariuomenės rezervą. Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kai reikės dalyvauti dviejų šalių – Lietuvos ir kitos valstybės – kariuomenių rezervo mokymuose“, – teigia A. Balčiūnas.
Lietuvoje tarnybos aktyviajame rezerve trukmė – 10 metų nuo paskyrimo, o rezervui priskirti karo prievolininkai gali būti šaukiami dalyvauti pratybose ir mokymuose nuo 20 iki 60 dienų per tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpį.
