• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad krašto gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir kiekvieno piliečio reikalas. Kol kas sprendimų priėmėjai yra diskusijų, projektų ir iniciatyvų rengimo fazėje, tačiau žada, kad netrukus kiekvienas lietuvis žinos, ką reikės daryti atėjus dienai X.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad krašto gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir kiekvieno piliečio reikalas. Kol kas sprendimų priėmėjai yra diskusijų, projektų ir iniciatyvų rengimo fazėje, tačiau žada, kad netrukus kiekvienas lietuvis žinos, ką reikės daryti atėjus dienai X.

REKLAMA

„Be visuomenės nebus gynybos. Gynyba yra visų reikalas“, – Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Godliauskas.

Pasak jo, daugybė patvirtintų įstatymų ir strategijų kalba apie visuotinę gynybą, apie piliečių, verslo, nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir savivaldybės institucijų „bendrą veikimą, kada valstybei to labiausiai reikia“.

„Tie pagrindai yra pamatiniai, mes juos turime apibrėžtus ir testiniai darbai, kurie eina su Valstybės gynimo tarybos ar Nacionalinės visuotinės gynybos tarybos sprendimais, jie yra visi mušantys į tą patį taikinį“, – dėstė T. Godliauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Patarėjo teigimu, piliečiai turi teisę nuo pat pirmos minutės ginti valstybę ginklu ir prisidėti įvairiais leistinais būdais.

„Tai tuo pačiu ir teisė, ir pareiga. <...> Mums reikalingi piliečiai, kurie gins valstybę“, – sakė jis.

REKLAMA

Kalbėdamas apie neseniai patvirtintą Valstybės gynybos planą, T. Godliauskas pažymėjo, kad juo ir buvo siekiama į krašto gynybą įtraukti visą visuomenę ir sukurti sąveiką tarp skirtingų institucijų ir visuomenės grupių.

„Kitas dalykas, kuris yra svarbus, tai praktiniai užsiėmimai, pratybos, mokymai, kurie yra horizonte, jie numatyti ir artimiausiu metu bus“, – vardijo šalies vadovo patarėjas.

Jis akcentavo ir pasiruošimo gynybai svarbą. T. Godliausko teigimu, piliečiai turi žinoti ne tik, kur dieną X turi būti, bet reikalingi ir atsakymai, kaip visas gynybos mechanizmas veiks.

REKLAMA
REKLAMA

„Pasiruošimas yra kertinė dalis taikos metu“, – sakė jis.

T. Godliausko tvirtinimu, piliečių valia gintis yra vienas iš pagrindinių krašto apsaugos variklių, tą matome ir iš Rusijos pradėto karo Ukrainoje, kuomet ne tiek ginkluotosios pajėgos, kiek piliečių valia ginti savo šalį buvo pagrindinė ukrainiečių stiprybės galia.

„Šnekant apie visuomenės svarbą, pirmoje vietoje turime taikytis į piliečių valią mylėti savo šalį, būti patriotiškais ir prisidėti prie valstybės tada, kai jai bus sunku.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

<...> Įsitraukimo formų yra įvairių, svarbu, kad tas įsitraukimas sutaptų su konkrečia role <...>, ar tu esi civilinio mobilizacinio personalo rezervas, kuris dirbs valstybės institucijoje, ar tu esi verslo atstovas, kuris dirbs uoste ir iškraudinės sąjungininkų laivus, ar tu būsi karo prievolininkas.

Sutapatinimas yra labai svarbus. Tai padės ne tik institucijoms, bet ir patiems žmonėms atrasti ir savo kompetencijas ugdyti toje srityje“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

REKLAMA

Kiekvienas pilietis turi žinoti savo vaidmenį

„Mūsų pamatinė vizija išlieka ta pati – <...> kiekvienas pilietis turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir kiekvienas pilietis turi vaidmenį valstybės gynyboje. Jeigu jūs paklausite, ar mes turime 100 proc. žinojimą, tai to 100 proc. žinojimo nėra ir tai yra suprantama, kadangi tai yra procesas ir mes tą procesą intensyviai darome pastaruosius trejus metus“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

REKLAMA

Jis vardijo priemones, kuriomis siekiama, kad kiekvienas lietuvis žinotų, ką turi daryti atėjus dienai X. Viena iš jų – Šaulių sąjungos vykdomas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintokams, kurį šiais mokslo metais išklausys pusė visų devintokų, o kitais mokslo metais kursas bus privalomas visiems bendrojo lavinimo moksleiviams ir gimnazistams.

Kita priemonė – pilietinio pasipriešinimo mokymų platforma „Mobilizacijos mokykla“.

„Norime ir tikimės Seimo pagalbos, būtent įtvirtinti tam tikrą privalomumą, kad tas žinojimas būtų ne tik savanoriškas. <...> Norime įsukti ir skatinti platformą, kad ji gyvuotų ir ja naudotųsi. Ne tik, kad mes paleidome spalio mėnesį, surinkome 5 tūkst. žmonių, kurie išsilaikė tą testą. Bet [norime], kad tai būtų reguliarus ir nuolatinis žinių atnaujinimas“, – sakė Ž. Tomkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Privalomi pilietinio pasipriešinimo kursai nuo kitų metų laukia ir norinčiųjų įsigyti šaunamuosius ginklus arba atsinaujinti jau turimų licencijas. Papildomi kursai ginklų savininkams nieko nekainuos. Jau dabar internete yra specialiai tam sukurtas valandą trunkantis pilietinio pasipriešinimo mokomasis vaizdo įrašas. Tik šiuo metu jį galima išklausyti savanoriškai. O nuo sausio norintieji įsigyti ginklą ar tie, kurie pageidaus prasitęsti licenciją ginklui, jį privalės išklausyti ir atlikti testą.

REKLAMA

Anot viceministro, prie visuotinės gynybos temos galima minėti ir laukiančius privalomosios karo tarnybos pokyčius.

„Nes tai kalba ne tik apie karinį parengtumą ir karinius įgūdžius, bet ir apie visuomenės santykį su valstybe. Tai yra mūsų išeities linija, kai kalbame ne tik apie šauktinukų skaičiaus didinimą, bet ir apie visuomenės dalį, pasirengusią, žinančią ir turinčią valią prisidėti prie valstybės gynybos“, – kalbėjo Ž. Tomkus.

Laurynas Kasčiūnas: „Čia nereikia 3,5 proc. BVP. Čia galima imti ir daryti“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad turime į šalies gynybą įtraukti daugiau struktūrų, ne tik šalies kariuomenę. Jo nuomone, kai kurie sprendimai gali būti priimami greičiau ir tam nereikia didelių išlaidų.

REKLAMA

„Visuotinės gynybos principas yra įtvirtintas dokumentuose, skamba visada labai rimtai visose šventinėse kalbose, bet visada norisi paimti ir pasižiūrėti turinį. 

Ir čia, man atrodo, galime padaryti daug daugiau, aš taip labai korektiškai išsireikšiu“, – Seime ketvirtadienį vykstančioje apskritojo stalo diskusijoje teigė L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas (Žygimantas Gedvila/ BNS nuotr.)

Anot jo, visuotinė gynyba reiškia, kad visi esame saugumo savininkai. Politiko teigimu, nors daugiausiai gynybą siejame su Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene, tačiau tai nereiškia, kad krašto apsauga yra tik šių institucijų reikalas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Karo metu žūsta ir kariai, bet žūsta ir civiliai. Mes turime suvokti tai, kad jei yra geri pasiūlymai, juos reikia imti, padaryti ir įgyvendinti“, – sakė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininko nuomone, nors galima diskutuoti apie skirtingus modelius, Lietuvoje visuotinė gynyba yra privaloma.

„Vienose šalyse visuotinė gynyba yra privalomas visuotinis šaukimas, kitose šalyse tai daugiasluoksnis dalykas. Mes irgi turbūt judame daugiasluoksnių dalykų kryptimi. Kitaip tariant, ir šauktiniai, ir aktyvus rezervas, ir parengtas rezervas, ir civilinis mobilizacinis rezervas – gydytojai, valstybės tarnautojai, kurie karo padėties metu turės užtikrinti valstybės funkcionavimą, <...> yra Šaulių sąjunga, stipriausia, labiausiai organizuota paramilitarinė struktūra, kuri irgi turi būti labai tiksliai integruota į gynybos planus. 

REKLAMA

Bet yra ir visuomeninės grupės, kaip koviniai asmenys, nevyriausybinės organizacijos, verslai, kurie irgi turi turėti savo vaidmenį gynybos planuose. Ne tik ginkluotos, bet ir civilinės gynybos, turint omenyje, kad vienam kariaujančiam reikia bent dešimties civilinės gynybos žmonių, kurie organizuotų paramą, maistą, padėtų medicininiais klausimais“, – dėstė parlamentaras.

„Svarbus dalykas yra matyti visą paveikslą. Ko mums trūksta, mes dažnai nematome viso paveikslo. Kalbame apie vieną kitą pirkinį, įsigijimą, kas yra be galo svarbu, bet kaip visa tai užsipildo pilname mūsų gynybos paveiksle, kartais ne taip paprasta gauti atsakymus. O mes komitete būtent ir prašom šitų atsakymų“, – pridūrė jis.

REKLAMA

Kariuomenė (nuotr. BNS/ S. Lisauskas)

L. Kasčiūnas kalbėjo ir apie tai, kiek mes turime laiko pasiruošti ir galimus scenarijus, jo žodžiais, „kokios grėsmės beldžiasi į duris ar pasibels šiek tiek vėliau“.

„Sutinku su tais, kurie sako, kad didžiajam divizijų konvenciniam karui Rusija dabar nėra pasirengusi, jai reikės bent kelių metų atstatyti pajėgumą, ypač jeigu pagal jų žaidimo taisykles bus įtvirtintos vadinamosios „paliaubos“. Tada jie galės persitvarkyti, atstatyti pajėgumus. Konvenciniam karui – 5–7 metai.

REKLAMA
REKLAMA

Bet yra kitokie scenarijai, kitokios formos. Yra vadinamasis hibridinis laukas, pilkoji zona, įsiveržimai be tikslo okupuoti, kaip matėme „Hamas“ atveju Izraelyje, diversijos prieš strateginius objektus ir begalė kitų scenarijų, kuriuos, be abejo, mes dėliojame, svarstome“, – kalbėjo politikas.

„Hamas“ išpuolis Izraelyje (nuotr. Telegram)

„Šitiems scenarijams reikia ruoštis. Žinant tai, kad priešas yra tas, kuris gali kariauti alinantį karą. Tai reiškia, kad reguliari kariuomenė, kaip geležinis kumštis, yra be galo svarbi. Ir neturime niekas abejonių, kad mes tą geležinį kumštį turime stiprinti. Lietuvišką diviziją turime stiprinti. Ieškome pinigų, kad kurtume tankų batalioną, stiprintume oro gynybą. Nėra dėl to abejonių, bet yra kiti funadamentalūs rezervai, kur daug daugiau galime padaryti“, – pridūrė jis.

NSGK pirmininko teigimu, ypač svarbus klausimas – komendantūros, kurias reglamentuojantį projektą jis yra pateikęs Seimui.

„Čia tas atvejis, kai mano šeimoje šitas žodis yra kaip mama, tėtė, šalia brigados. Kažkada buvo brigada, dabar komendantūra. Mes nesutariame iki galo iki šiol, ar ruošiamės komendantūrai tik karo padėties metu, kai bursimės chaotiškai, ar pradedame ruoštis taikos metu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

REKLAMA

Laurynas Kasčiūnas (Lukas Balandis/BNS)

Jis pastebi, kad Ukrainai prireikė trijų mėnesių nusistatyti civilinę karinę administraciją.

„Neturime mes trijų mėnesių, kai iki Vilniaus dvidešimt kilometrų. Aš suprantu požiūrių skirtumą, kurie galvoja, kad karas bus tas stiprus konvencinis divizijų, pasitelksime NATO įgalintojus, bus multidimencinė kova, kai kariaus artilerijos, tankai ir visa kita. 

Taip, bet šalia to gali būti ir kiti scenarijai, kai reikės visuomenės išėjimo ir paramos. Apie tai reikia kalbėti. Komendantūrų klausimas, mes nepaleisime šito klausimo, turime apsispręsti dėl formulės“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis kalbėjo apie būtinybę į visuotinę gynybą įtraukti vidaus reikalų sistemai priklausančias struktūras. Pavyzdžiui, L. Kasčiūnas ketina siūlyti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“ priskirti ginkluotosioms pajėgoms.

„Tai yra organizuotų celių, ir VRM struktūrų, ir kitų, įtinklinimas. Ir čia nereikia 3,5 proc. BVP. Čia galima imti ir daryti“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad Rusijos plataus masto invazija trunka ilgiau, nei pusantrų metų. Lietuvos ir užsienio politikai, ekspertai vis garsiau kalba, kad Rusija visai netrukus gali atstatyti savo pajėgumus ir būti pasiruošusi aktyviai konfrontacijai su NATO. Lietuva neretai įvardijama kaip pafrontės valstybė. Ir nors žingsniai stiprinant gynybą dedami į priekį, pasigendama aiškaus plano, vieningos vizijos ir mažiau ginčų tarp sprendimų priėmėjų.

Man tikrai smalsu sužinoti kiek žmonių eitų ginti tėvynę. Mus vadino gyvulių ūkiu, mus apkrauna vis naujais mokesčiais, jei keli balsą ir užduodi nepatogius klausimus, išvadina kremliniu. Lietuvoje keliai baisūs, gydymas praktiškai mokamas, valstybinius užsakymus gauna tik išrinktieji. Korupcija klesti.
Kiekvienas Lietuvos patriotas, prasidėjus karui, pirmiausiai išnaikins tuos, kas 35 metus vykdė Lietuvos genocidą (XXIa. forma) ir ją naikino...
Eisiu šaudyti konservu.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų