krašto apsauga

Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotiems kariuomenės struktūros pakeitimams, kuriais siekiama sukurti pėstininkų diviziją su tankų batalionu, didinti šauktinių skaičių. Vyriausybės patvirtintu ir į Seimą keliaujančiu įstatymo projektu siekiama kariuomenės pėstininkų diviziją plėtoti steigiant naujus ir stiprinant jau esamus karinius vienetus.

Nors politikai nuolat kartoja, kad Lietuvai gresia karinis pavojus iš Rusijos, bet patys niekaip nesugeba susitarti dėl didesnio finansavimo krašto apsaugai. Vyriausybė vis dar neneša į Seimą pasiūlymų, iš kokių pinigų skirti gynybai didesnį finansavimą, o partijos atskirai rengia savo reklaminius šou. Anksčiau žurnalistus pakvietusi ir savo siūlymus pristačiusi Laisvės partija surengė dar vieną viešą diskusiją. Panašų renginį žada daryti ir Liberalų sąjūdis.

Lietuvos verslininkai prašo didinti mokesčius, kuriuos jie patys ir mokėtų. Bet daugiau mokėti jie nori ne šiaip sau, o tik su sąlyga, kad tie pinigai bus skirti Lietuvos gynybai. Nors partijos niekaip nesugeba sutarti dėl 3 procentų nuo BVP finansavimo gynybai, verslas ragina siekti 4 procentų. Ingrida Šimonytė sako, kad tam reikėtų papildomo milijardo, todėl išlieka skeptiška dėl tokių idėjų.

Daugiau nei 20 tūkstančių NATO ir Lietuvos karių balandžio, gegužės, birželio mėnesiais treniruosis pratybose Lietuvoje. Keliais riedės tūkstančiai karinės technikos, kai kurių miestų pramoniniai objektai taps karinėmis teritorijomis, o gyventojai perspėjami – kai kurie keliai bus uždaryti. Lietuva taip pat išbandys ir naujovių, pavyzdžiui, vyks mobilizacijos pratybos, kurių vengimas rezervistams gali baigtis šimtus eurų siekiančia administracine bauda ar net baudžiamąja atsakomybe.

Į Vilnių atvyko pirmieji Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados kariai. Apie tai, kokią naudą brigados steigimas turės Lietuvai bei kodėl karo pas mus tikrai nebus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu diskutavo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Ar Vokietijos brigados dislokavimas yra iš esmės situaciją keičiantis elementas Lietuvoje? Tikrai taip.

Konferencijoje „Verslo vaidmuo gynyboje dieną X. Kuo galėsime prisidėti“ „Noewe Legal“ advokatas Tomas Venckus paaiškino, kaip Lietuvoje reglamentuojamas karo padėties įvedimas. Jis taip pat paaiškino, kaip karo metu būtų vykdoma verslo veikla, kompensuojami karo metu patirti nuostoliai. Kaip pristatymo metu paaiškino „Noewe Legal“ advokatas T. Venckus, karo padėtis gali būti įvesta tiek visoje šalyje, tiek savivaldybėse.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui.

Su agresoriumi kovojančiai Ukrainai sulaukiant vis mažiau pagalbos iš JAV ir Vakarų Europos valstybių, ekspertai tikina, jog sunki Ukrainos situacija kelia ypatingas saugumo grėsmes Baltijos šalims. Pastaraisiais mėnesiais daug dėmesio susilaukė pasiūlymai įgyvendinti visuotinį šaukimą, kai kurie karybos ekspertai siūlo šaukti ir moteris. Vis dėlto, politikų nuomonės šiais klausimais išsiskiria.

Pastarąjį mėnesį daug dėmesio sulaukė grėsmingas užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio perspėjimas, kad Lietuva bus kitas Kremliaus taikinys ir laiko nebeliko daug. Netrukus tiek ministrui, tiek valdantiesiems pasipylė kritika – vieni teigė, jog būtent valdantieji yra atsakingi už gynybos finansavimą, tuo tarpu prezidentas teigė, jog keliama beprasmiška panika.