Dirvonėnuose (Šiaulių rajonas) vykusioje senųjų amatų šventėje pirmą kartą buvo eksponuojamas šalia tyvuliuojančio Nelindos ežero dugne rastas luotas, kuriam gali būti tūkstantis metų, tačiau lėšų jam užkonservuoti muziejininkai dar nesuranda.
Dugne gulėjo ne lovys
Apie iš medžio kamieno išskaptuotą luotą juo susidomėjusiems pasakojo dirvonėniškis Vladas Sutkus.
Kitoje ežero pusėje, V. Sutkaus gimtinės plotuose, pernai gegužės 10-ąją buvo tvarkomasi. Jo sūnus Gediminas sumanė ežere netoli kranto įsiruošti žvejybos vietą. Ištraukė žabus, pajudino iš vandens kyšantį medgalį.
Netrukus suprato, jog čia guli kažkas įdomaus. Paskambino tėčiui, pasakė radęs kažką panašaus į lovį.
Kai radinį truktelėjus iš dumblo išryškėjo sėdynės, aiškėjo, jog tai tikrai ne lovys.
V. Sutkus apie rastą luotą pranešė Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojams.
V. Sutkaus teigimu, šiauliečiai, apžiūrėję luotą, sakė, kad jam apie tūkstantis metų. Paėmė medienos mėginį. Patarė luotą saugoti po vandeniu, kad medienos nepasiektų ją ardantis oras.
Radinį Sutkai panardino giliai po vandeniu. Apie tai, kur luotas paslėptas, niekam nepasakojo baimindamiesi, kad jis gali būti sugadintas ar pavogtas.
Užkonservuoti brangiai kainuoja
Viena iš Nelindoje rastą luotą apžiūrėjusių „Aušros“ muziejaus darbuotojų – Archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė. Jos teigimu, neatlikus radiokarboninio tyrimo, neįmanoma tiksliai nustatyti, kada luotas padarytas.
Tokie luotai naudoti daug šimtmečių. Jų Lietuvoje likę nedaug.
Pasak A. Šapaitės, ji paskambino Lietuvos jūrų muziejui (Klaipėda), jo darbuotojai žadėjo pasirūpinti Nelindos radiniu.
Iš Lietuvos jūrų muziejaus V. Sutkui paskambinę sakė, kad panašus luotas saugomas muziejuje, dar vienas guli Platelių ežero dugne. Tokius radinius užkonservuoti brangiai kainuoja.
Klaipėdiečiai paprašė saugoti rastąjį luotą.
V. Sutkus supratęs, kad radiniui užkonservuoti stokojama lėšų, po eksponavimo senųjų amatų šventėje pasirūpino jį paslėpti tvenkinyje, trijų metrų gylyje. Kad oras bei žiemos speigas nepasiektų, nesuardytų senolio.
Algimantas BRIKAS