Seime jau pasirodė pirmosios įstatymų pataisos, kurias patvirtinus žeidžiantys komentarai internete gali kainuoti tūkstančius, o socialiniuose tinkluose neapykantos kalbą stebės virtualus patrulis.
Seimo pavasario sesijoje jau įregistruotos įstatymo pataisos, kuriose už tyčiojimąsi ar niekinimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar priklausymo kokiai nors kitai visuomenės grupei siūloma numatyti administracinę atsakomybę. Baudos už neapykantos kalbą gali siekti nuo 50 eurų. Jei komentaruose tokia kalba pasikartoja – ir iki 3 tūkst. eurų.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad iš daugiau nei tūkstančio apklaustųjų 5,6 proc. per pastaruosius metus susidūrė su neapykantos kalba internetinėje erdvėje, o 8 proc. nebuvo dėl to tikri. Didžioji dalis apklaustųjų atsakė nežinantys, kad neapykantos kalba yra žmogaus teisių pažeidimas ir gali užtraukti teisinę atsakomybę.
Tarnybos atstovės Izabelės Švaraitės nuomone, neapykantos kalba viešojoje erdvėje yra žinutė, kuria parodoma, jog tam tikros visuomenės grupės visgi nėra pageidaujamos ir priimamos visuomenėje.
„Gal yra kažkokios tam tikros baimės. Svarbu stereotipai, kuriuos mes girdime žiniasklaidoje. Teko skaityti tyrime, kad žmonės labai bijo pabėgėlių. Įsivaizduoja, kad jie atvyks į Lietuvą ir pradės keisti esamą santvarką. Nors kai tu paklausi, ar žmonės yra realiai susidūrę su pabėgėliu, su juo bendravę – tokių absoliuti mažuma.
Vienas iš paaiškinimų – mes gyvename socialinių stereotipų burbule, kuriuos norėdami ar nenorėdami perimame, tiražuojame. Ir kuo mažiau pažįstame tas bendruomenes, prieš kurias neapykanta nukreipta, aklai perimame, ką girdėjome vaikystėje, ką girdėjome aplinkoje. Tai daro didelę įtaką“, – apie problemos ištakas svarsto I. Švaraitė.
Riba tarp žodžio laisvės ir neapykantos – plona
Viešojoje erdvėje pradėjus kelti diskusijas apie neapykantos kalbą bei galimą diskriminacijos apibrėžimo praplėtimą netruko pasirodyti ir nuomonių teigiančių, kad bandymas kovoti su neapykantos kalba tėra valdžios noras cenzūruoti šalies piliečių žodžio laisvę.
I. Švaraitė pripažįsta, kad tarnybai pradėjus naują kovos su neapykantos kalba kampaniją, socialiniuose tinkluose žmonės pradėjo baimintis.
„Ypatingai žmonės baiminosi, kad ateis čia ir draus, cenzūruos viską. Man visada norisi priminti, kad kol kas jokio naujo reglamentavimo nėra. Kampanija ir tyrimas šiuo požiūriu neatneša jokių naujų dalykų, tik primena, kad tai yra nusikaltimas ir mes raginame tai traktuoti kaip tokį“, – sako I. Švaraitė.
Paklausta, kur slypi riba tarp neapykantos kalbos ir žodžio laisvės, pašnekovė išskiria kelis aspektus, pagal kuriuos galima susigaudyti: konstituciją ir savo paties moralę. Jos teigimu, Lietuvos konstitucijoje aiškiai nurodyta, kad kiekvienas turi teisę laisvai gauti ir skleisti informaciją, tačiau ši teisė nederinama su nusikalstamais veiksmais. Būtent taip esą būtų galima vadinti asmens tautybę, religiją, rasę ar socialinę padėtį žeidžiančius komentarus ir pasisakymus.
„Jeigu taip žmogiškai, man visada norėtųsi pasakyti, jog mano žodžio laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus teisė į garbę ir orumą. Ir komentatoriai, kurie norėtų kažkaip kurstyti, raginti naikinti žmones ar dar kažką, viduje pasitikrintų: ar tai, ką aš rašau, apie kitą žmogų, norėčiau, kad apie mane rašytų kažkas kitas?
Man atrodo, taip pastačius save į to potencialiai pažeidžiamo žmogaus vietą, galima pasimatuoti žalingumą“, – tv3.lt aiškina I. Švaraitė.
Psichologinės problemos – ilgalaikės
Tyrimo rezultatai rodo, jog net trečdalis apklaustųjų neigiamus komentarus internete laikytų ne nusikaltimu, o paprasčiausia žodžio laisve, penktadalis – neapsisprendę. Visgi, pateikus realius neapykantos kalbos pavyzdžius, priklausomai nuo situacijos, nuo 66 iki 84 proc. apklaustųjų sutiko, jog tokie neigiami komentarai galėtų būti laikomi įžeidžiančiais ir skaudžiais.
„Turime tokią situaciją, kai žmonės supranta, jog tai yra blogai, bet mano, kad žodžio laisvė suteikia teisę elgtis nusikalstamai. Bet tai netiesa.
Kita vertus, kai mes kalbame apie kažkokią cenzūrą, kad čia baus už kažką, reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje nėra absoliuti žodžio laisvė. Draudimas kurstyti neapykantą yra ne vienintelis draudimas. Taip pat negalime viešai raginti keisti konstitucinės santvarkos, niekinti valstybės. Principas tas pats – jeigu negalime niekinti savo valstybės, negalime niekinti ir jos žmonių“, – aiškina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
I. Švaraitės nuomone, apie neapykantos kalbą svarbu kalbėti dėl to, jog žmonės, su neapykanta susiduriantys internete, šias savo baimes neretai perkelia ir į realų gyvenimą, o juos lydinčios psichologinės problemas tampa ilgaamžėmis:
„Tyrimai, ir sociologiniai, ir psichologiniai, rodo, kad neapykantos kalba yra toks žinutės nusikaltimas. Taip visuomenė siunčia žinutę, kad šie žmonės yra nepageidaujami, nepriimtini. Tai, aišku, pažeidžia žmonių pasitikėjimą savimi, saugumo jausmą. Nes kai tu matai tokį pliūpsnį neigiamų komentarų apie tave, tavo tapatybę, bendruomenę, kuriai priklausai, pradeda žmonės bijoti, tai gali keisti elgesį.
Žmonės pradeda bijoti išeiti į gatvę. Nes jeigu internete žmonės reiškiasi, niekas neapsaugo, tai ar gatvėje nepradės rėkti, šaukti. Fiksuojama, kad padidėja rizika depresijos, nemiga atsiranda. Tas visas neapykantos kalbos ir nusikaltimų laukas, nebaudžiamumas, kuria nuolatinės baimės atmosferą“.
Į policiją kreiptųsi retas
Tyrimas atskleidė ir tai, jog beveik 7 iš 10 apklaustųjų, susidūrę su neapykantos kalba niekur nesikreiptų arba paprasčiausiai nežinotų, kur tai būtų galima padaryti.
I. Švaraitė tv3.lt teigia, jog toks žmonių nusistatymas tik patvirtina seniai apkalbamą faktą – nemaža dalis gyventojų, ypač priklausančių marginalizuotoms grupėms, nepasitiki saugumo institucijomis ir netiki, jog šios gali kažką pakeisti.
„Bijo kreiptis ir nesitiki, kad kažkas bus padaryta. Ilgą laiką institucinis požiūris į neapykantos kalbą nebuvo labai rimtas ir sulaukdavo daug kritikos. Gali būti, kad žmonės tiesiog netiki, kad kažkas pasikeis.
Kita vertus, bendruomenės yra tiek pripratę prie įžeidinėjimų, kad tą laiko norma. Tai yra taip paplitę, kad nebeatrodo įmanoma pakeisti“, – sako I. Švaraitė.
Jos nuomone, įtakos turi ir tai, kad neapykantos kalba tik visai neseniai buvo pradėta plačiau viešai aptarinėti.
„Tad galbūt reikėtų didinti ir žmonių sąmoningumą, žinojimą, kad tai nėra kažkokia saviraiškos laisvė ir apie tai galima pranešti bei yra kur“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
Tyrimo duomenimis, beveik 18 proc. apklaustųjų dėl neigiamų komentarų internete ryžtųsi kreiptis į policiją. 14,5 proc. pripažįsta, jog kreiptųsi socialinio tinklo arba svetainės administratorių.
Socialinius tinklus stebės virtualusis policijos patrulis
Kovai su neapykantos kalba ruošiasi ir Lietuvos policija. Dar kovą turėtų startuoti naują iniciatyva – virtualusis patrulis – stebėsiantis socialinius tinklus ir reaguosiantis į ten skelbiamus žeidžiančius, neapykantą kurstančius komentarus.
Kaip teigia Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, patrulis socialiniuose tinkluose pasirodys kaip viena vieša, visiems matoma paskyra, o jo veikla bus vykdoma 24 valandas per parą.
„Veikla siekiama ne užfiksuoti pažeidimus ir bausti žmones, o pastebėjus netinkamo turinio požymius, kuo anksčiau įspėti žmogų ir tokiu būdu išvengti pažeidimo.
Dėl patrulio veiklos lauko šiame etape nėra jokių apribojimų. Pradėsime „Facebook“, tačiau tuo pačiu metu, pagal galimybes, skirsime dėmesio ir kitoms aktualioms platformoms, kuriose gali vykti pakankamai aktyvi ir daug žmonių pasiekianti veikla. Nesirengiame lankytis siauram ratui žmonių įdomiuose puslapiuose ar grupėse, todėl kad koncentruosimės į didžiausią pasiekiamumą turinčius resursus“, – paaiškina M. Akelaitis.
Tokią iniciatyvą itin teigiamai vertina ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė I. Švaraitė.
„Policija pastaruoju metu juda nebloga linkme. {...} Tai tikrai galbūt prisidės prie to, kad žmonės rimčiau žiūrės į šią problemą.
Policija įgyvendina baudžiamąjį kodeksą, šis draudimas kurstyti diskriminaciją, susinaikinimą jau seniai galioja. Niekas labai nepasikeis, tačiau policija rimčiau pradeda vertinti tą kontrolę, kurią ir seniau turėjo daryti“, – sako pašnekovė.
Su visais tyrimo, apie neapykantos kurstymą internete, rezultatais galite susipažinti čia.
