Būta ir daugiau atvejų, kai sulaukę informacijos apie be priežiūros paliktus vaikus, nuvykę į vietą socialiniai darbuotojai ir vaiko teisių apsaugos specialistai rasdavo seniai nepraustus, alkanus ir aplink nekūrentą krosnį besiglaustančius vos kelių metukų mažylius.
Tačiau tokiose situacijose svarbu ne smerkti, o užtikrinti reikiamą pagalbą vaikui ir jo šeimai, kuri, tikėtina, stokoja įgūdžių rūpintis vaiku ar išgyvena krizę.
Kad tokių istorijų būtų kuo mažiau, kad būtų galima kuo geriau užtikrinti vaikų saugumą ir suteikti dar daugiau pagalbos ir socialinių paslaugų šeimoms, buvo priimtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kurios įsigalios nuo 2020 m. sausio 1-osios.
„Šiuo įstatymu mes aiškiai įtvirtiname esminį principą – vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius. Kiekviena šeima nusipelno turėti galimybę keistis ir keisti savo elgesį, mes turite tam suteikti visą įmanomą pagalbą“, – kalbėdamas apie šių įstatymo pataisų svarbą sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Neliks grėsmės lygių
Dar 2017 m. pradėta reforma buvo siekiama sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų operatyvų reagavimą į vaiko teisių pažeidimus – tiek dieną, tiek naktį. Tai leido sumažinti šeimose žuvusių vaikų skaičių.
Nuo kitų metų sistema dar šiek tiek tobulinama: atsisakoma grėsmių nustatymo vaikams ir pereinama prie vertinimo, kokios pagalbos ir kokių paslaugų reikia šeimai, kad ji galėtų rūpintis vaiku. Jeigu bus matyti, kad situacija nėra itin gera, bus nustatomas arba pagalbos vaikui, jo šeimai poreikis, arba vaiko apsaugos poreikis* – pagal tai ir bus teikiamos paslaugos.
„Atsiranda vaiko situacijos vertinimas, kai analizuojama, kokios pagalbos ir paslaugų reikia šeimai, kokių iššūkių jai kyla. Taip pat bus vertinamos šeimos stiprybės – kaip galima jomis pasinaudoti, kad situacija gerėtų“,– pasakoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Šeimos ir vaiko teisių grupės vadovė Kristina Stepanova.
Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė K. Stepanova aiškina, jog įstatymo naujovės leis suteikti šeimai daugiau kryptingų paslaugų ir pagalbos bei padės šalinti šeimoje kylančias rizikas, neatskiriant vaiko nuo šeimos.
„Siekiama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos būtų kraštutinė priemonė, kurios griebiamasi tik tais atvejais, kai susiduriama su sunkiausiais vaiko teisių pažeidimais, kai kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, arba tada, kai buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai galimybės, būdai ir priemonės, tačiau situacija nepagerėjo, ir yra realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai, jei jis toliau liks šeimoje“, – sako ji.
Tokiais atvejais, anot K. Stepanovos, šeimai iš karto bus skiriama mobiliosios komandos pagalba ir atvejo vadybininkas, o vaiko teisių apsaugos specialistai kartu su tėvais ar globėjais bandys užtikrinti vaikui laikinąją priežiūrą (jei tai įmanoma), kad jis nebūtų atskirtas nuo šeimos. „Jei nebus galimybės rasti asmens, kuris laikinai prižiūrėtų vaiką, laikinoji priežiūra galės būti nustatyta, pavyzdžiui, krizių centre – čia bus galima apgyvendinti vaiką kartu su abiem tėvais arba vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui“, – aiškina Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė.
Naujovė – laikinoji priežiūra
Nuo kitų metų šeimos galės pasinaudoti ir nauja priemone, kuria siekiama padėti išlaikyti vaiką šeimoje, net ir nustačius vaiko teisių pažeidimus – laikinąja priežiūra.
Vaiko laikinosios priežiūros metu jo tėvai ar globėjai išsaugos visas savo teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, o šeimai bus siekiama padėti įveikti kilusius iššūkius. Taip pat pailgėja mobiliosios komandos darbo su šeima, išgyvenančia krizę, laikas: iki šiol tai buvo dvi savaitės, o nuo 2020 m. sausio 1 d. mobilioji komanda su šeima dirbs visą mėnesį; jei bus poreikis, pagalba bus pratęsiama dar 10 dienų.
Kalbėdama apie tai, kokiems asmenims bus patikima vaiko laikinoji priežiūra, Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė sako, kad bus siekiama, jog vaiku pasirūpintų giminaitis arba asmuo, susijęs su vaiku emociniais ryšiais. „Jei tokių asmenų nėra, laikinąją priežiūrą galės vykdyti ir kitas vaiko tėvų ar atstovų pagal įstatymą nurodytas asmuo, galintis laikinai prižiūrėti vaiką – svarbiausia, kad šis asmuo galėtų užtikrinti jam saugią aplinką ir pasirūpinti visais vaiko poreikiais tuo metu, kai bus atsakingas už vaiko laikinąją priežiūrą“, – aiškina pašnekovė ir priduria, kad jei laikiną priežiūrą suteikiančiam žmogui reikės papildomos pagalbos ir paslaugų, kad tinkamai pasirūpintų vaiku, jam padės atvejo vadybininkas, dirbantis su to vaiko šeima.
K. Stepanova pasakoja, kad prieš patikėdami laikinąją vaiko priežiūrą kam nors iš giminaičių ar šeimai artimų asmenų, vaiko teisių apsaugos specialistai turės patikrinti, ar šis žmogus nebuvo pripažintas kaltu už nusikaltimus prieš vaikus, ar nebuvo sukėlęs pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.
Vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui už kiekvieną laikinai prižiūrimą vaiką kitąmet bus skiriama 234 eurų vaiko laikinosios priežiūros išmoka per mėnesį. Jos dydis bus apskaičiuojamas už tiek dienų, kiek asmuo prižiūrės vaiką. „Tokia išmoka už vaiko laikinąją priežiūrą bus mokama nuo ketvirtosios vaiko laikinosios priežiūros dienos“, – patikslina SADM atstovė. Dėl vaiko laikinosios priežiūros išmokos asmuo turi teisę kreiptis į savivaldybę ir pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko laikinosios priežiūros pirmos dienos.
Nuo 2020 m. taip pat atsiranda galimybė kreiptis į savivaldybę su prašymu skirti šeimai atvejo vadybą net kai šeimoje nėra vaiko teisių pažeidimų, bet pati šeima ar su ją dirbantys specialistai mano, kad šeimai reikia kompleksinės pagalbos, kurią gali padėti rasti ir koordinuoti būtent atvejo vadybininkas.
„Nuo kitų metų pradžios atvejo vadyba galės būti skirta ne tik toms šeimoms, kuriose nustatyti vaiko teisių pažeidimai, bet ir tais atvejais, kai pati šeima ar su ja dirbantys specialistai manys, kad šeimai reikia kompleksinės pagalbos“, – apie naujoves pasakoja K. Stepanova. Anot jos, taip siekiama stiprinti šeimas ir padėti joms įveikti kylančius sunkumus bei suskubti į pagalbą šeimai laiku – kai vaiko teisių pažeidimų dar nėra, bet šeimai reikia pagalbos ir palaikymo.
Tėvams – daugiau teisinės pagalbos
Viena iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo naujovių – vaiko tėvams ar globėjams bus užtikrinta valstybės garantuojama teisinė pagalba teismo bylose, kuriose svarstomas klausimas dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų teisėtų atstovų. Taip, anot K. Stepanovos, bus užtikrintas geresnis tėvų teisių atstovavimas.
Kita svarbi naujovė – numatyta atsakomybė už melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimus. Tai reiškia, kad jei bus nustatyta, jog asmuo tyčia pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ar sumelavo apie tai, kad šeimoje pažeidinėjamos vaiko teisės, prieš vaikus smurtaujama ar kitaip netinkamai su jais elgiamasi, šiam asmeniui galės būti skirtos Administracinių nusižengimų kodekse numatytos nuobaudos.
Rezultatai džiugina
Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė teigia, kad pokyčių, įvykusių vaiko teisių apsaugos srityje nuo 2017 m., laukta daugiau nei dvidešimt metų. Ji džiaugiasi, kad pagaliau buvo aiškiai įvardyta, jog būtina operatyviai reaguoti į vaiko teisių pažeidimus, priimti sprendimus dėl vaiko apsaugos patikėta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o socialinės paslaugos perduotos savivaldybėms bei labai aiškiai reglamentuotas šių institucijų bendradarbiavimas.
Anot pašnekovės, dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos vos per vienerius metus įvyko daug pozityvių pokyčių. „Kai analizuojame statistiką, matome, kad atvejų, kai specialistai turėjo reaguoti, buvo daug daugiau negu ankstesniais metais“, – sako ji ir priduria, kad padaugėjo atvejų, kai vaikai buvo paimti iš jiems nesaugios aplinkos, bet atvejų, kai vaikai paimti iš savo tėvų ar globėjų, skaičius liko panašus. Utenos apskrityje nuo 2018 m. liepos 1-osios iki šių metų gruodžio iš šeimų buvo paimta 140 vaikų, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa, bet per tą patį laiką daugiau nei 120 vaikų buvo sugrąžinti tėvams.
„Labiausiai džiugina tai, kad koordinuotai dirbant dviems institucijoms buvo pasiekta, kad tiek daug vaikų, kurie buvo paimti iš šeimų ir jiems buvo nustatyta laikinoji globa ilgesniam laikui, vis tik grįžo į savo šeimas”, – sako I. Gaigalienė. Bet tokių rezultatų, pabrėžia ji, galima pasiekti tik intensyviai dirbant su šeima ir teikiant jai kompleksinę pagalbą. Anot pašnekovės, jei iki pertvarkos dažnu atveju vaikas būdavo paimamas iš tėvų ar globėjų, kreipiamasi į teismą, ribojama tėvų valdžia, o vaikui ieškoma nuolatinio globėjo, tai dabar šeimai galima padėti nepaimant vaiko iš tėvų ar globėjų.
„Skirtumus pastebi ir patys tėvai, kurie ne kartą mūsų specialistams atvirai sakė, jog problemų turėjo ir anksčiau, bet tiek pagalbos ir dėmesio nesulaukdavo. O esminis dalykas – kai su žmogumi bendraujama, jam siūloma pagalba, o ne tik taikomos kokios nors sankcijos, jam pačiam atsiranda motyvacija keistis“, – pabrėžia I. Gaigalienė.
Laiku suteikta pagalba keičia gyvenimą
Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja gali papasakoti ne vieną istoriją, kai laiku suteikta pagalba iš esmės pakeitė šeimos gyvenimą.
„Buvo atvejis, kai iš mamos buvo paimtas labai mažas vaikas. Pati mama buvo nustebusi, kad sulaukė tiek dėmesio ir pagalbos – pas šeimą buvo vykstama kas antrą, kas trečią dieną ir bendraujama su mama po dvi tris valandas. Po mėnesio vaikas sugrįžo į šeimą ir daugiau pranešimų apie šią šeimą negauta. Net mano kolegėms iš mobiliosios komandos buvo sunku patikėti, kokie pokyčiai įvyko šeimoje“, – pasakoja I. Gaigalienė ir priduria, kad anksčiau specialistams trūkdavo laiko nuvykti ir ilgiau pabendrauti su šeima, o mobilioji komanda šeimą gali aplankyti daug kartų, todėl geriau pavyksta motyvuoti tėvus keistis, stengtis įveikti priklausomybes.
„Utenos apskrityje buvo bent keli atvejai, kai dėl tėvų priklausomybės vaikams buvo iškilusi didelė grėsmė, bet padedant mobiliosios komandos darbuotojams tėvai apsisprendė ir vyko gydytis“, – prisimena pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius pusantrų metų šalies savivaldybės labai išplėtė socialinių paslaugų spektrą: sudaromos galimybės pasinaudoti mediacijos paslaugomis, kur kas prieinamesnės tapo psichologų konsultacijos, imta steigti krizių centrus, skirta lėšų priklausomybių gydymo specialistų etatams.
*Vaiko apsaugos poreikis nustatomas šiais atvejais:
• kai tėvai ar vaiko globėjai prieš jį naudoja smurtą, yra nuolat agresyvūs vaiko atžvilgiu ir bent vienas iš jų negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos;
• kai paties vaiko elgesys kelia realų pavojų jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą jo sveikatai, realų pavojų aplinkiniams, o jo tėvai ar globėjai nemato, neįvertina tokio pavojaus ar žalos, arba vaiko tėvai ar globėjai neturi galimybių išsaugoti vaiko sveikatą, gyvybę;
• kai vaiko tėvai ar globėjai yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybę alkoholiui, narkotinėms, psichotropinėms ar kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms ir tai sukelia ar gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei;
• kai vaiko tėvai ar globėjai yra dingę, jų ieškoma, arba jie laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų, globėjų, ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių, o vaiku negali pasirūpinti niekas kitas šeimoje;
• kai vaiko tėvai ar globėjai visiškai nesirūpina vaiku ir net nemato poreikio juo rūpintis, kai vaikas visiškai jiems nerūpi.
