Štai parvovirusu susirgę suaugę žmonės, ypač nėščiosios, taip pat turintys silpną imuninę sistemą ar tam tikrų mikroelementų deficitą, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, mažakraujyste – ligos eigą išgyvena sunkiau.
Naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė papasakojo apie šio viruso simptomus, prevenciją bei gydymą.
Simptomai
CDC (Centers for Disease Control and Prevention) tyrimų duomenimis, maždaug 2 iš 10-ies šiuo virusu užsikrėtusių vaikų nejaučia jokių ligos simptomų. Tačiau kitiems gali pasireikšti:
- niežtintys bėrimai veido srityje,
- sloga,
- gerklės skausmas ar lengvas kosulys,
- virškinimo sutrikimai,
- pakilusi kūno temperatūra.
Suaugusiems asmenims šalia gali atsirasti:
- sąnarių skausmai ir patinimai,
- galvos skausmas.
Beje, vyresniame amžiuje bėrimai būna retesni, dažniau vargina sąnarių skausmai.
Kaip šiuo virusu užsikrečiama?
„Šiuo virusu užsikrečiama oro-lašeliniu būdu: čiaudint, kosėjant, sloguojant, turint artimą kontaktą, taip pat įmanoma užsikrėsti ir per kraują, pavyzdžiui, nėštumo metu iš motinos – kūdikiui.
Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, kad infekcija užsikrėsti galima tik jos pradžioje, o vėliau, jau išryškėjus simptomams, virusas dažniausiai nebebūna užkrečiamas.
Neretai tenka sulaukti klausimų, ar žmonėms ir gyvūnams pasireiškiantis parvovirusas yra tas pats bei ar galime užsikrėsti nuo gyvūno ir atvirkščiai.
Iš tiesų, žmones ir gyvūnus atakuojantys parvovirusai skiriasi, todėl net ir artimo kontakto su augintiniu metu šis virusas nėra perduodamas. Taip pat gyvūnams yra sukurta apsauganti vakcina, o žmonėms vakcinacijos nuo parvoviruso B19 nėra“, – komentuoja vaistininkė.
Kaip apsisaugoti?
Apsisaugoti nuo užsikrėtimo parvovirusu galima vadovaujantis įprastais higienos ir atstumo laikymosi principais:
- nekontaktuoti su užsikrėtusiais žmonėmis,
- užsidengti burną čiaudint, kosint, žiovaujant,
- plauti ar dezinfekuoti rankas grįžus iš viešų vietų,
- vengti susibūrimų, artimo kontakto su peršalimo simptomus jaučiančiais asmenimis.
„Patartina palaikyti ir stiprų imunitetą valgant visavertį maistą, mažinant žalingus įpročius, užsiimant aktyvia fizine veikla ir pagal gydytojų rekomendacijas vartojant reikalingus maisto papildus ar vaistus šalutinėms ligoms kontroliuoti/gydyti“, – tikina I. Sauserytė.
Gydymas
„Dažniausiai pirmieji infekcijos simptomai būna panašūs į peršalimo – šiuo periodu, kurs gali trukti keletą dienų, virusu lengva apkrėsti kitus. Bėrimas ant skruostų pasireiškia vėliau.
Po kurio laiko jis gali pradėti plisti kūnu žemyn, niežėti. Panašiu metu atsiranda ir sąnarių skausmai. Bendrai visa simptomatika gali išlikti apie savaitę ar šiek tiek ilgiau.
Jei pacientas nėra rizikos grupėje, dažniausiai pakanka simptominio gydymo, tinkamo poilsio ir pakankamo kiekio skysčių suvartojimo“, – pasakoja specialistė.
Bėrimui ir niežėjimui palengvinti gali padėti įvairūs raminamojo poveikio geliai su ramunėlių vandeniu, levandomis, mėtomis, alaviju, medetkomis, tepalai su pantenoliu, cinku.
Sąnarių skausmą sumažinti padės nereceptiniai vaistai nuo skausmo bei uždegimo arba gliukozamino sulfato savo sudėtyje turintys preparatai.
Jei jaučiami simptomai itin suprastina kasdienio gyvenimo kokybę, tęsiasi ilgai arba komplikuojasi – būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Komplikacijos
Ligos komplikacijų vaikams kyla retai, tačiau rizikos grupėje esantiems asmenims padidėja ne tik sunkesnių simptomų, bet ir šalutinių reiškinių tikimybė.
Tiems, kurie turi kraujotakos sistemos ligų ar silpną imunitetą, gali pasireikšti anemija.
„Parvovirusas gali būti pavojingas besilaukiančioms moterims dėl anemijos išsivystymo grėsmės – pastaroji gali paveikti net ir įsčiose esantį kūdikį.
Labai retais atvejais, gali grėsti net persileidimas. Tai – viena iš priežasčių, kodėl nėščiosioms rekomenduojami reguliarūs vizitai pas gydytojus“, – įspėja vaistininkė.
