REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
15
Benas Feringa (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Nobelio premiją chemijos srityje 2016 m. gavęs olandas Benas Feringa (Ben Feringa) pasakoja, kad dar prieš 20 metų jis pradėjo dirbti ties projektu, už kurį vėliau buvo apdovanotas. Mokslininkas sako, kad, norint būti sėkmingu verslininku, turi būti atkaklus, ir dirbti nuolatos – kartais ir naktimis, ir savaitgaliais. Viešėdamas Lietuvoje B. Feringa nurodė, kad čia mes turime visas sąlygas užauginti tikras mokslo žvaigždes. Gal ir Nobelio premijos laureatus.

15

Nobelio premiją chemijos srityje 2016 m. gavęs olandas Benas Feringa (Ben Feringa) pasakoja, kad dar prieš 20 metų jis pradėjo dirbti ties projektu, už kurį vėliau buvo apdovanotas. Mokslininkas sako, kad, norint būti sėkmingu verslininku, turi būti atkaklus, ir dirbti nuolatos – kartais ir naktimis, ir savaitgaliais. Viešėdamas Lietuvoje B. Feringa nurodė, kad čia mes turime visas sąlygas užauginti tikras mokslo žvaigždes. Gal ir Nobelio premijos laureatus.

REKLAMA

Nobelio premiją už molekulinių mašinų suprojektavimą ir sintezę gavęs mokslininkas papasakojo, kad jo atradimai – tai kelias į mokslinę fantastiką panašių dalykų įgyvendinimą.

„Mes siekėme molekulėse suprojektuoti jungiklius – tokius, kurie, pavyzdžiui, yra akyje. Iš jungiklių mes suprojektavome motorus molekulėse. Motorai yra būtini tam, kad sukurtume mašinas. Tavo kūne yra galybė molekulinių motorų, todėl ten vyksta judrūs procesai. Tad molekulių mašinos yra labai svarbios. Mes kuriame sintetines mašinas – taip galime sukurti save taisančias medžiagas. Pavyzdžiui, jei turi įdrėskimą, jis save užgydo, ir tai vyksta dėl šių mažutėlių molekulinių mašinų.

REKLAMA
REKLAMA

Galiausiai galėsime kurti mažutėlius robotus, kurie galės daryti begalę dalykų. Galbūt juos galėsime įdiegti į mūsų kūną ir jie galės gydyti ligas. Tai gal ir skamba kaip mokslinė fantastika, bet po 50 metų tai gali tapti realybe“, – entuziastingai pasakojo profesorius.

REKLAMA

13 val. per dieną

Ben Feringa pasakoja, kad jis kiekvieną dirba daugiau kaip po 13 val. – pradeda 8. 15 val. ryte, baigia apie 19 val. vakare. Iš namų jis dar padirbėja nuo 8.30 iki 23 val. Savaitgaliais vyras taip pat darbuojasi.

„Per savaitę dirbu maždaug 70 val. Tu negali visko padaryti per 40 val. Aš taip pat turiu rašyti paraiškas dėl stipendijų, turiu mokyti, keliauti. Mokslininko darbas – kaip menininko ar muziko. Tai turi būti tavo aistra. Negali sakyti, kad tu esi mokslininkas, bet savaitgaliais nesi mokslininkas. Mąstymas, naujų idėjų generavimas vyksta nuolat. Mokslas – tai aistra ir gyvenimo būdas. Tai man duoda labai daug džiaugsmo“, – kalba pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

B. Feringa sako, kad svarbiausia savo veikloje mėgautis tuo, ką darai. Jis sako, kad jis savo veikloje daro daug klaidų, kartais dalykai nepavyksta, tačiau procesu jis mėgaujasi.

Kaip menininkas

Mokslininkas sako, kad jo šeima – žmona ir trys dukterys, šiame nelengvame, tačiau įtraukiančiame procese, jį palaiko.

„Jos supranta, kad mano galva dažnai užimta molekulėmis. Jos taip pat supranta, kad kartais aš per daug užimtas mokslu, tačiau jos suvokia, kad aš esu kaip menininkas. Bet mes turime ir šeimyninį gyvenimą, kartu leidžiame laiką: mes užsiimame sportu, slidinėjimu, buriavimu“, – kalba B. Feringa

Mokslininko dukterys taip pat pasuko mokslų keliu – viena studijuoja doktorantūrą biologijoje, kita daktaro laipsnio siekia gilindamasi į alergijas. Trečioji dukra studijuoja sporto fiziologiją ir nori tapti žurnaliste. B. Feringos žmona buvo universiteto medikų mokyklos kelių departamentų vadovė, o dabar ji jau išėjo į pensiją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Iš savo šeimos gaunu daug įkvėpimo – kalbantis man ateina naujos idėjos. Taip pat nuostabios mintys atplaukia, kai važiuoju dviračiu – kasdien minu 15 kilometrų iki darbo ir atgal. Man vėjas prapučia galvą ir taip ten gali ateiti naujos puikios idėjos“, – kalba jis.

Lietuva turi potencialo

Pašnekovas sako, kad į Lietuvą buvo pakviestas dar prieš gaunant Nobelio premiją ir buvo pažadėjęs čia atvykti. Po premijos profesorius buvo užpiltas kvietimais į renginius, todėl jis gali sudalyvauti tik labai mažoje dalyje jų. Visgi Lietuvoje fizinių ir gamtos mokslų konferencijoje „Open Readings 2017“ Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre B. Feringa dalyvavo su malonumu.

REKLAMA

„Chemijos mokslas Lietuvoje turi potencialo. Buvau čia prieš dešimt metų chemijos konferencijoje, kur man labai patiko, o dabar aš matau šiuos fantastiškus naujus pastatus, naujas galimybes ir šias jaunąsias žvaigždes. Visi šie jaunuoliai yra talentingi studentai. Jie yra fantastinis potencialas – kaip ir kitose šalyse. Tai yra mūsų ateitis. Jūsų šalyje yra tiek daug talentingų jaunuolių“, – pasakoja vyras.

B. Feringa taip pat davė patarimą Lietuvai – reikėtų priimti daugiau užsienio studentų.

„Lygindamas su savo laboratorijomis, galiu pasakyti, kad pas mus yra truputį daugiau studentų iš kitų šalių. Todėl manau, kad jūs galėtumėte turėti magistro programas anglų kalba. Tai padėtų pritraukti užsienio studentus. O visa kita – tiesiog puiku. Turite fantastiškas laboratorijas, pats norėčiau tokias turėti, mano pakankamai senos (juokiasi – red.). Tad turite fantastiškas galimybes“, – sakė jis.

REKLAMA

Kaip gauti Nobelį

Pašnekovas sako, kad tam, kad žmogus būti geras mokslininkas, jis turi pasižymėti tam tikromis specifinėmis savybėmis:

„Tu turi studijuoti, žinoti, kas vyksta, kokie yra didžiausi iššūkiai. Tau taip pat reikia sėkmės. Kas iš tikrųjų svarbu – kad tu būtum drąsus, kad išdrįstum daryti naujus dalykus ir nemestum visko iškart. Kartais prireikia kelių bandymų, kad pasiektum rezultatą. Reikia būti atkakliam. Kartais atradimai nutinka greitai, o kartais jie užtrunka metų metus. O tada, kai atradimas pavyksta – išgyveni eureka momentą“, – kalba B. Feringa.

Mokslininkas sako, kad po Nobelio premijos gavimo, jo gyvenimas pasikeitė tuo, kad jis dabar gauna labai daug kvietimų dalyvauti renginiuose. Jis jaučia žmonių pasididžiavimą mokslu ir juo ir kad žmogus iš mažo miestelio – toks kaip jis – gali gauti Nobelį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nobelio premiją galima gauti bet kuriame universitete. Reikia, kad studentai, mokslininkai būtų skatinami, kad būtų geras klimatas tyrimams, kad žmonės būtų drąsūs ir, aišku, reikės dar ir sėkmės“, – įkvepiančiai kalbėjo jis.

Išmanūs vaistai

Dabar Ben Feringa su komanda dirba ties išmaniaisiais vaistais – mokslininkas siekia sukurti tokius vaistus, kurie kenktų tik blogiesiems dariniams organizme, o geriesiems – ne. Tuomet, pavyzdžiui, vėžiu sergantys asmenys galėtų nesikamuoti nuo baisių chemoterapijos padarinių – plaukų slinkimų, pykinimų ir t.t.

„Tarkim, tu išgeri vaistą nuo tam tikros ligos. Mes norime padaryti taip, kad galėtume įjungti to vaisto veikimą su infraraudonųjų spindulių lempa. Tad, kai vaistas patenka į tavo kūną, jis nieko nedaro tol, kol nesuveikia iš infraraudonųjų spindulių lempos sklindanti radiacija.

REKLAMA

Pasipriešinimas vaistams yra didelė šių dienų problema. Jeigu tu gali vaistą įjungti ir išjungti po 12 val., tavo organizme nelieka antibiotiko – nebelieka šalutinio poveikio ar pasipriešinimo vaistams“, – tv3.lt pasakojo mokslininkas.

Investicija į ateitį

B. Feringa galiausiai nurodė, kad pasauliui norėtų perduoti žinutę, kad žmonės investuotų į savo ateitį – į mokslą ir švietimą:

„Nestatykite sienų, neinvestuokite į karus. Investuokite į jaunų žmonių ateitį, nes jums to reikės – jums reikės visų tų smegenų ir kūrybingumo, kad sukurtumėte gerovę ir geresnį pasaulį“, – sakė jis.

Jis sako, kad moksle, siekiant išradimų, susiduriama su daugybe nesėkmių ir kartais reikia projektus mesti. Tačiau išradimams, nurodo B. Feringa, reikia laiko ir atkaklumo.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų