Per susitikimą buvo pristatytas darbdavių, profesinių sąjungų ir nevyriausybininkų parengtas „šviesoforas“, kuris parodo, kam ir kokiais mastais šie partneriai pritaria, kam priešinsis iki paskutinio kraujo lašo, o kas galės būti diskutuojama.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė po susitikimo viešai komentavo, kad daugiau susitikimų nebeplanuoja, o Vyriausybė pateiks savo siūlymus dėl gynybos mokesčių bei tikėsis paramos Seime. Premjerė kalbėjo, kad Vyriausybės siūlymuose gali atsidurti žalioje zonoje atsidūrę sutarimai, bet prireiks ir papildomų priemonių, nes iki reikiamų 400 mln. eurų dar šiek tiek trūksta.
Regis, premjerės žvilgsnis gali nukrypti ir į savivaldybių biudžetus. Neoficialiai kalbama, kad premjerė prašiusi kai kurių socialinių partnerių pernelyg nekritikuoti šio pasiūlymo, kuris yra atsidūręs tarp svarstytinų variantų.
Kaip žinoma, krašto apsaugos ministru tapus Laurynui Kasčiūnui buvo šiek tiek perdėlioti gynybos išlaidų prioritetai: infrastruktūros kūrimas Vokietijos brigadai lieka prioritetu Nr. 1, tačiau kuriant sausumos diviziją bus kuriamas ne tankų batalionas, o iš pradžių – tik tankų kuopa. Tokiu būdu dalis pinigų atlaisvinama ir būtų skiriama oro gynybos stiprinimui, tuo tarpu antra ir trečia tankų kuopos būtų kuriamos tolimesnėje perspektyvoje.
Žalia: kam pritaria visi partneriai
Socialiniai Vyriausybės partneriai sutarė, kad jie neprieštarauja pelno mokesčio didinimui nuo 15 iki 16 proc. , sutinka atsisakyti lengvatinio pelno mokesčio tarifo mažoms įmonėms bei specialių lengvatinių pelno mokesčio režimų sveikatos ir draudimo paslaugoms.
Šalia to partneriai sutiko, kad būtų priimti Vyriausybės anksčiau į nepavykusią mokestinę pertvarką įtraukti pakeitimai dėl verslo liudijimų ir individualios veiklos.
Tai reiškia, kad mokesčiai šiek tiek didėtų verslo liudijimų turėtojams, taip pat individualios veiklos vykdytojams gyventojų pajamų mokestis didėtų nuo 15 iki 16 proc.
Visos šios priemonės 2026 metais atneštų 215,5 mln. eurų ir taip yra dėl to, kad mokesčiai surenkami už praėjusius metus ir turėtų įsigalioti nuo priėmimo po pusės metų, nes verslas turi pajėgti prisitaikyti prie pokyčių.
Geltona: kas potencialiai svarstytina
Toliau partneriai diskutavo apie tai, kas potencialiai gali būti svarstoma, nes niekas pernelyg idėjai neprieštarauja. Į šią zoną pateko du pasiūlymai. Pirma, lėšų dalis iš savivaldybių pajamų augimo, nes kasmet auga darbo užmokestis ir didėja gyventojų pajamų mokesčio dalis, skirta savivaldybėms joms pačioms nieko nedarant. Manoma, kad jau kitąmet būtų galima iš šio šaltinio paimti apie 150 mln. eurų.
Antras siūlymas – tai gyventojų pajamų mokesčio lengvatos atsisakymas už gyvybės draudimą ir III pensijų pakopą, nors iš šios priemonės būtų išlošiama nykstamai maža suma.
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas susitikime, žinoma, prieštaravo pasiūlymui dėl augančių pajamų dalies nuėmimo nuo savivaldybių, bet, kaip pasakoja dalyviai, buvo gana greit nutildytas premjerės. Beje, Savivaldybių asociacija buvo pakviesta tik į trečia susitikimą su politikais, darbdaviais, profsąjungomis ir nevyriausybininkais, nors jau antrajame pasirodė pasiūlymas dėl to, kaip prie saugumo galėtų prisidėti savivaldybės.
Neoficialiai pasakojama, kad kai kurių kitų susitikimo dalyvių buvo paprašyta nereikšti jokios nuomonės dėl šios priemonės, kitaip tariant, jeigu neliečia, susilaikyti nuo abejonių, kritikos ar svarstymų. Kai kurie asmenys spėlioja, kad tai galėtų reikšti, jog Vyriausybė rimtai taikosi į savivaldybių gaunamas pajamas.
Laikinasis Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės meras iš Liberalų sąjūdžio Audrius Klišonis teigė manantis, jog gyventojų pajamų mokesčio dalies, skirtos savivaldybėms, sumažinimas vardan gynybos gali būti Vyriausybės „žvalgyba mūšiu“ siekiant išsiaiškinti, kokią reakciją tai galėtų sukelti.
„Aš manau, kad tai yra žvalgyba mūšiu ir bandymas ieškoti galimų finansavimo šaltinių“, – sakė A. Klišonis, pridurdamas, kad gynybai geriau būtų paimti lėšų iš pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir leisti Vyriausybės obligacijas.
Anot pašnekovo, savivaldybės turės skirti papildomas lėšas rezervų kūrimui, priedangoms, civilinei saugai, todėl toks Finansų ministerijos siūlymas jam pasirodė netinkamas.
Raudona: kam būtų priešinamasi
Daugiausia pasiūlymų užfiksuota raudonojoje zonoje, kas reiškia, kad kažkuri pusė – darbdaviai, profsąjungos arba nevyriausybininkai – pasakė griežtą veto. Toks veto niekaip neįpareigoja nei Vyriausybės, nei Seimo, bet tai reiškia, kad sutarimą priimti gali būti labai sunku arba neįmanoma, nes šie metai yra rinkiminiai.
Profesinės sąjungos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pasipriešino pridėtinės vertės mokesčio didinimui nuo 21 iki 22 proc., nors toks sprendimas galėtų atnešti liūto dalį nuo visų poreikių, tik jis paliečia visus žmones, tarp jų ir gaunančius menkiausias pajamas, nes pabrangina visas prekes ir paslaugas.
Profsąjungos bei nevyriausybinės organizacijos dėl panašių priežasčių nepritarė ir pridėtinės vertės mokesčio lengvatos centriniam šildymui atsisakymui. Šiuo metu pridėtinės vertės mokestis už šildymą yra ne 21 proc., o 9 proc.
Verslas, aišku, nepritarė rimtesniam pelno mokesčio didinimui, taip pat nepanoro apmokestinti aukštų pajamų – anksčiau Vyriausybė buvo siūliusi prie įprasto pajamų mokesčio pridėti 5 proc. tiems, kurių pajamos per metus viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus, ir 7 proc. tiems, kurių pajamos per metus peržengia 120 vidutinių darbo užmokesčio dydžių. Tuo atveju siūlyta apmokestinti visiškai visas pajamas, ne tik iš darbo užmokesčio.
Nebuvo rasta sutarimo mažinti valstybės skatinamąją priemoką kaupiantiems II pensijų pakopoje, apmokestinti dienpinigius standartiniais tarifais ar keliais centais padidinti kuro akcizą.
„Šitame etape, girdėdami konkretesnius kolegų pasisakymus dėl to, kas galėtų būti priimtina (nes kas nepriimtina, girdėjome visą laiką iki šiol), toliau judėsime į priekį ir, matyt, bus Vyriausybės atsakomybė kitus pasiūlymus siūlyti. Jeigu parlamente paramos jiems nebus, tada prie jų reiks grįžti kažkada vėliau“, – po susitikimo su politinių partijų lyderiais bei socialiniais partneriais reziumavo premjerė I. Šimonytė.
