Laikais, kai viskas brangsta, paprasti vartotojai ieško būdų, kaip sutaupyti. Visgi įgyvendinant ambicingus „diržų veržimosi“ planus pavyksta ne visiems, nes išbandžius patogaus, sotaus ir šilto gyvenimo teikiamus privalumus save riboti tampa labai sudėtinga.
Būtent dėl to atsiveria niša įvairiausius taupyti leidžiančius „pseudogaminius“ siūlančioms kompanijoms. Vieną iš tokių, seno modelio kompiuterinę pelę primenančią dėžutę į redakciją po tuoj po žiemos švenčių atsinešė Balso.lt žurnalistė Indrė Vainalavičiūtė. „Gavau šį prietaisą lauktuvių iš giminių užsienyje ir nors nesu didelė elektronikos specialistė, man šio įrenginys kelia įtarimų“, − komentavo paslaptingąjį daiktą atgabenusi mergina.
Elektrą taupanti dėžutė už 10 dolerių
Įdomus prietaisas, pavadintas tiesiog „Electricity saving box“, parduodamas popierinėje pakuotėje su įrenginio aprašymu ir naudojimosi instrukcija. Įdomu tai, kad maždaug 10 dolerių (26 litus) kainuojančio prietaiso dėžutė neturi jokių registruotų prekės ženklų, gamintojo pavadinimo ar adreso.
Perskaitome visą anglų kalba parašytą instrukciją, tačiau ten nerandame nieko apie tai, kaip šis mistinis įrenginys padeda taupyti elektrą. Kaip suprantame peržvelgę produkto pristatytą ir diagramas, jis veikia kaip įtampos šuolių lygintuvas.
Susisiekiame su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto specialistais, kurie, kaip tikriems mokslo žmonėms ir dera, pataria atlikti trumpą eksperimentą. Taip ir padarome, vieną savaitę, pradedant ketvirtadienio 19 val. ir baigiant tą pačią val. sekmadienį, matuojame suvartotą elektrą su mįslingąja dėžute, o kitą savaitę – be jos.
Eksperimentas patvirtino įtarimus
Nors rezultatai tik patvirtina, kad tokiu atveju reikalingas ilgalaikis eksperimentas, mat su „taupančia dėžute“ per keturias dienas sunaudojome 38,1 kWh elektros, o be jos – 30,2 kWh. Toks skirtumas susidarė dėl to, kad antrojo savaitgalio metu gerokai mažiau (10–12 val.) buvo naudojami du iš trijų bute esančių 32 colių įstrižainės televizorių. Antra vertus, pasitvirtino mūsų įtarimai dėl abejotino „Electricity saving box“ efektyvumo.
Kaip pažymėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto dekanė, Automatikos katedros profesorė Roma Rinkevičienė, mūsų bandyta dėžutė yra prietaisas, kuris trenkus žaibui į elektros tinklą greičiausiai leistų išsaugoti tuo metu pajungtą įrangą.
„Įrenginys skirtas įtampai glodinti, bet energijos jis nesaugo. Tai, kad užrašyta, ant dėžutės yra gryna nesąmonė. Tokia pradžioje parodyta iškraipyta sinusinė kreivė man irgi nesuprantama, nežinau, iš kur gali atsirasti tokie įtampos šuoliai paprasto vartotojo buityje. Nebent kas nors šalia naudotųsi suvirinimo įranga“, − kalbėjo profesorė.
Smulkių sukčių verslas
Elektronikos fakulteto specialistai juokavo, kad prekyba tokiais prietaisais yra naujas „monkės biznis“ arba smulkių sukčių veikla. Elektroniką suprantantiems vartotojams R. Rinkevičienė patarė patiems atidaryti po ranka pasitaikiusią tokią dėžutę ir pažiūrėti, kad jos viduje. Anot profesorės, prietaise sujungti kondensatoriai elektros beveik nenaudoja, tačiau greta kylančių įtampos šuolių nieko daugiau tikrai neatlieka.
„Šio daikto viduje geriausiu atveju yra lygiagrečiai prijungtas kondensatorius, blogiausiu – nieko. Gražiausiai atrodo 18000 W leistina apkrovos galia“, − neturėdamas galimybės išardyti prietaisą jo sudėtį išnagrinėjo dr. Dainius Udris.
Sandara: varistorius, kondensatorius ir diodai
Po išsamesnės sandaros analizės, kurią Elektronikos fakulteto mokslininkai atliko gavę įrenginio plokštės nuotraukas R. Rinkevičienė konstatavo, kad tikriausi yra taip, kaip rašoma pase: prietaisas atlieka šiokią tokią įtampos stabilizavimo funkciją.
Fakulteto elektronikai padarė tokią išvadą:
„Šis prietaisas turi varistorių (mėlynas), saugantį grandinę nuo viršįtampių. Atsiradus per didelei įtampai, jo varža sumažėja, todėl per jį teka didelė srovė, kuri paprastai sudegina saugiklius (šiuo atveju yra raudonas laidas, o ne saugiklis) ir taip grandinė apsaugoma.
Taip jis apsaugo savo paties elektros grandinę, o ne tą, kuri yra išorėje (bute). Po pirmo įtampos šuolio jis gali sudegti ir nebesaugoti (čia priklauso nuo to elemento tipo“, − rašoma specialistų išvadoje, taip pat priduriant, kad kondensatorius skirtas įtampos formos glodinimui.
Elektronikos fakulteto specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad šis prietaisas turi rezistorius ir šviesos diodus, todėl jis ne tik netaupo energijos, bet dar ir ją ima iš tinklo, tiesa, nedaug. Balsas.lt taip pat sulaukė pasiūlymo atnešti prietaisą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultetą, kur bus ištirta, ką jis daro ir kiek elektros naudoja. Idėja mums labai patiko, taigi su „Electricity saving box“ bus atliekamas konkretus mokslinis tyrimas, kurio rezultatus tikimės pateikti artimiausiu metu.
