vienišumas

Visuomenėje egzistuojanti socialinė stigma vienišas ir bevaikes moteris vaizduoja kaip nelaimingas ir nuskriaustas gyvenimo. Tačiau elgsenos mokslų profesorius Londono ekonomikos mokykloje Paulas Dolanas įrodė, kad vienišos ir bevaikės moterys yra ne vien laimingesnės, bet ir ilgiau gyvena. Paulas Dolanas teigė, kad naujausi duomenys rodo, jog tradiciniai sėkmės vertinimo rodikliai nėra susiję su santuokos ar vaikų auginimo laime.

Pogimdyvinė depresija yra viena iš dažniausiai moteris po gimdymo veikiančių emocinių problemų. Neseniai Lietuvą sukrėtusi istorija apie galimai savo vaikus nuskandinusią mamą, kuri šiuo metu gydosi psichiatrinėje ligoninėje, sukrėte nemažai šalies gyventojų.​​​ Ar tai pogimdyvinės depresijos pasekmės – nėra žinoma, tačiau laiku nepastebėta arba nesuprasta pakitusi mamos būklė gali daryti įtaką ne tik motinai, bet ir naujagimiui bei šeimai.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai pasklido įrašas, kuriame ypatingas dėmesys skirtas itin geros širdies berniukui. Moteris Vilniaus Pilaitės mikrorajono feisbuko grupėje pasidalijo pakiliu įrašu apie vaiką, kurio poelgis nepaliko abejingų. Savo įrašu ji pasidalijo ir su tv3.lt skaitytojais.  Padėjo močiutei „Apie šį atsitikimą man papasakojo mano labai garbaus amžiaus mama. Tai atsitiko šį pirmadienį, jai einant iš „Rimi“ link Smalinės gatvės.

Lietuvoje vieno asmens namų ūkiai sudaro 40,9 proc. iš visų namų ūkių. Vieni gyvenantys žmonės gali susidurti su vienišumo problema, kuri turi tiesioginių pasekmių sveikatai: tai apima nerimo sutrikimus, depresiją, priklausomybių išsivystymą, nutukimą, širdies ir kraujagyslių ligas, produktyvumo stoką ir kitus panašius negalavimus. „Visa tai yra apie vienišumo būseną“, – sako psichologas-psichoterapeutas Andrius Kaluginas.

Mes neretai galvojame, kad jeigu kažkas mus stipriai myli, ta meilė savaime turėtų išspręsti ar palengvinti ne vieną problemą. Pastebime kitus, kurie, atrodo, turi daug draugų ir gerbiantį partnerį, ir manome, kad jie vien dėl to jaučiasi geidžiami, priimti ir todėl patenkinti savo vieta pasaulyje.

Vienišumas – mūsų amžiaus rykštė, kurią ypač išryškino COVID-19 pandemija. Palyginti su laiku prieš pandemiją, Lietuvoje vienišesni jaučiasi beveik kas dešimtas, o labiau prislėgti – beveik kas penktas vyresnis nei 60 metų žmogus.

Greta Vilniaus, Nemenčinėje, esančiuose vaikų globos namuose „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ šiuo metu gyvena 44 vaikai. Visi jie – mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų). Pasak globos namų direktorės Jurgitos Pukienės, visų šių vaikų nuolatinė būsena – laukimas. Jie ilgisi savo tėvų, juos idealizuoja ir laukia, kada šie pagaliau atvažiuos ir juos pasiims. Dauguma šių vaikų supranta, kad jų troškimui išsipildyti, greičiausiai, nebus lemta. Tačiau laukti jie nenustoja.

Vienatvė ir vienišumas nėra blogas jausmas, jei mokate išnaudoti jos privalumus ir nepasiduoti trūkumams. Būtini socialiniai ryšiai Žmonės yra socialios būtybės, ieškančios vieni kitų laimės ir nelaimės atveju. Londone atlikti psichologiniai tyrimai atskleidžia įdomų skirtumą tarp vienatvės jausmo ir socialinės izoliacijos. Tik tada, kai į vienatvę pradedate žiūrėti per socialinę prizmę, galite pamatyti, kokie subjektyvūs tie jausmai būna iš tikrųjų.

Susidūrus su sunkumais ne visi turi kam išsikalbėti, pasiguosti ir palengvinti tą sielą spaudžiantį sunkumą, o kartais net ir turint kam išsakyti visus sunkumus, nesinori užkrauti jiems savo rūpesčių naštos. Tačiau Aušra Stankūnienė įsitikinusi, kad nei viena problema nėra maža ir yra pasirengusi jas išklausyti anonimiškai.