tv3 žinios

Klaipėdoje vyko išskirtinės lenktynės – kas greičiau įveiks miestą per rytines automobilių spūstis. Greičiausiais panoro tapti šešių skirtingų transporto priemonių vairuotojai bei bėgikas. Tiesa, pirmą kartą per tradicines lenktynes buvo pralietas kraujas, o transporto priemonė lūžo per pusę. Dienai be automobilio skirtame renginyje buvo aiškinamasi, kas 8 kilometrų atkarpą per uostamiestį rytiniu piku įveiks greičiausiai.

Vokietijoje įsibėgėja didžiausia pasaulyje alaus šventė – Oktoberfestas. Ir vietiniai, ir turistai, užėmę kuo geresnes vietas didžiulėse alaus palapinėse, kilnoja litrinius bokalus ir per porą savaičių turėtų išgerti maždaug 7 mln. litrų alaus. Vietos valdžia tikisi, kad šventės metu nenutiks nieko tokio, ko negalima būtų išspręsti išgėrus porą tablečių nuo galvos skausmo.

„Laimingo 150 gimtadienio, Čiurlioni“ – toks sveikinimas Lietuvos genijui, kompozitoriui ir tapytojui skrieja iš tarptautinės kosminės stoties. 400 kilometrų aukštyje virš Žemės, NASA astronautas ne tik sveikina M. K. Čiurlionį šiandien minintį jubiliejų – kosminėje stotyje skamba M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“, nesvarumo būsenoje skraido jo tapyti paveikslų vaizdai.

Jungtinė Karalystė (JK), Kanada, Australija ir Portugalija žengė istorinį žingsnį – pripažino Palestinos valstybę. Tą patį šią savaitę ketina padaryti ir Prancūzija su Belgija. Tai sprendimas, kurį palestiniečiai ir „Hamas“ teroristai sveikina, o štai Izraelis keikia ir vadina Vakarų sąjungininkų išdavyste, kurios žydai niekada nepamirš. Palestinos vėliava – bene labiausiai atpažįstamas jos simbolis, tačiau Palestina neturi nei apibrėžtų sienų, nei sostinės.

Masinė malda ir politinis mitingas – daugiau kaip 60 tūkstančių žmonių susirinko į renginį Charliui Kirkui atminti. Renginyje pasisakęs prezidentas Donaldas Trumpas Ch. Kirką vadino kankiniu ir kartu peikė politinius oponentus. O jo žmona Erika Kirk žudikui viešai ištarė atleidimo žodžius ir žadėjo perimti vyro darbus didžiausioje Amerikos jaunimo konservatorių organizacijoje.

Teismas pagaliau išnagrinėjo prieš 4 metus prie Seimo vykusių riaušių bylą. Antanas Kandrotas-Celofanas, kaip ir Andrejus Lobovas pripažinti kaltais. A. Lobovui skirta lygtinė bausmė, o A. Kandrotui subendrinus kitus nuosprendžius, skirtas kalėjimas 4 metams. Tiek jis, tiek A. Lobovas, pripažinti recidyvistais. Panašias, lygtines bausmes gavo ir kiti riaušių dalyviai, nors keletas buvo ir išteisintų.

Po įžūlaus rusų naikintuvų skrydžio Estijos oro erdve – estai sako, kad buvo pasiruošę numušti lėktuvus, jei tik šie būtų kėlę pavojų. Aiškėja ir daugiau detalių apie provokaciją – prie jų prisiartinus Italijos naikintuvams – Rusijos pilotai aiškiai ignoravo jų signalus ir tęsė skrydį. Europiečiams sukant galvą, kaip atsakyti į šias Rusijos provokacijas, Vašingtonas atvirkščiai – reaguoja vis atsainiau.

Talinas prašo skubių NATO aljanso konsultacijų po to, kai trys Rusijos naikintuvai net 12 minučių išbuvo Estijos oro erdvėje ir skriejo visai netoli Talino. Europos šalys smerkia Maskvos provokaciją – mūsų krašto apsaugos ministrė ragina plėsti NATO „Rytų sargybos“ operaciją.  Pastarosiomis savaitėmis provokacijų, kai rusų dronai vis dažniau pasirodo virš mūsų regiono tik daugėja. Ekspertai tokias rusų provokacijas vadina prasidėjusiu hibridiniu karu.

Nusprendę kitąmet padidinti pajamų mokesčius gyventojams, pabranginti centrinį šildymą ir pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, dabar valdantieji jau grasina didesniais mokesčiais ir bankams. Tariasi, ką apmokestinti – bankų pelną ar taip pat bankams pelną nešančius gyventojų indėlius. Valdantieji taip pat tariasi kitąmet padvigubinti konservatorių sumažintą pirkimo grynaisiais pinigais ribą ir kaip įsteigti valstybinį banką, kuris atimtų dalį rinkos iš komercinių bankų.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, nors vis dar serga, bet pagaliau paaiškino, iš kokių pinigų planuoja pirkti braziliškus transporto lėktuvus. Esą šimtus milijonų eurų planuoja paimti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondų. Tai reiškia, kad turės būti mažinamas finansavimas kitiems, jau suplanuotiems projektams – kokiems, paskirtoji premjerė nesugebėjo atsakyti. D. Šakalienė pranešė, kad svarsto konservatorių lyderį Lauryną Kasčiūną paduoti į teismą.

Šeduvoje duris atveria įspūdingas muziejus „Dingęs štetlas“, skirtas tragiškai žydų istorijai Lietuvoje atminti. Išskirtinį muziejų 10 metų projektavo, statė, eksponatus rinko ir istorijas užrašinėjo tarptautinė komanda. Muziejuje vaizduojami ir Šeduvoje, ir visoje Lietuvoje gyvenusių žydų likimai.

Amerika šildo santykius su Aliaksandru Lukašenka – Donaldas Trumpas A. Lukašenkai rašo asmeninius sveikinimus ir laiškus, panaikino sankcijas baltarusių aviakompanijai. Jo pasiuntinys žada, kad tai – dar ne pabaiga ir prognozuoja, kad sankcijas su laiku Minskui panaikins ir europiečiai. Tad klausimas, ką tai reiškia Lietuvai? Mūsų užsienio politikos strategijoje numatyti priešingi tikslai – spausti A. Lukašenkos režimą ir didinti tarptautinę Minsko izoliaciją.

Pedofilo etiketė kardinolui Henrikui Gulbinovičiui, mirusiam prieš 5 metus, netrukdo būti Vilniaus rajono garbės piliečiu. Už tai, kad jis seksualiai išnaudojo 15 metų berniuką, slėpė kitų kunigų pedofilijos nusikaltimus, Vatikanas jį nubaudė, tačiau Vilniaus rajono valdžia jo iki šiol neišbraukė iš garbės piliečių sąrašų. O Nemenčinėje ir dar dvejose gyvenvietėse gatvės tebėra pavadintos H. Gulbinovičiaus garbei.

Beprecedentis atvejis Kaune – sprogus baterijai, užsidegė žaislinė mašinėlė ir susižalojo 10-metis. Jis nudegė veidą ir rankas. Kaip tiksliai įvyko nelaimė, aiškinasi pareigūnai, o fizikai sako, kad skaudi nelaimė galėjo įvykti dėl įvairių priežasčių –  ir pažeidus bateriją, ir dėl nekokybiškos krovimo įrangos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pajūryje siaučia asfaltuotojų iš Airijos gauja. Pasiūlo žmonėms nemokamai išasfaltuoti keliukus ar kiemus, o tada reikalauja tūkstančių eurų. Atsisakiusiems mokėti grasina sulaužyti kojas, o vieną rajono gyventoją net su mašina bandė nustumti nuo kelio. Policija ir vietos valdžia ragina žmones išlikti budriems ir nesusižavėti užsieniečių siūlomomis paslaugomis. Kretingos rajone gyvenantis Kornelijus susimąstęs vaikštinėja po savo brolio įmonės kiemą – vyrai pakliuvo į galimai sukčių pinkles.

Lenkijos rytuose įsibėgėja NATO oro gynybos operacija „Rytų sargyba“. Nuo savaitgalio mūsų kaimynų dangų jau skrodžia papildomi sąjungininkų naikintuvai – misija palies ir Lietuvą. Tačiau tai nesutrukdė maskoliams nusiųsti droną į Rumuniją. Ukraina sako esanti pasiruošusi išmokyti visus partnerius kur kas pigiau gintis nuo Rusijos dronų grėsmės. O Lenkijos ministras, Radoslavas Sikorskis, ragina Aljansą grįžti prie neskraidymo zonos idėjos ir numušinėti rusofašistų dronus virš Ukrainos.

Po Rusijos dronų įsiveržimo į Lenkiją – nauja NATO atgrasymo misija rytiniame Aljanso flange. Pagrindinis misijos „Eastern Sentry“ tikslas bus kova su oro erdvės pažeidimais, ypač kova su dronais. Lietuva sako, kad tai nėra tik misija – tai NATO žinia Rusijai. Deja, žinutės Rusijai ir toliau nesiunčia Donaldas Trumpas. Jis pareiškė, kad sankcijų prieš Rusiją imsis tik tada, kai NATO šalys nustos pirkusios rusišką naftą.

„Nemuno dešra“ opozicijos pravardžiuojama Remigijaus Žemaitaičio partija, panašu, kad ruošiasi sukti į maisto gamybą – aušriečių lyderis patentavo du prekės ženklus – „Nemuno dešra“ ir „Nemuno duona“. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda delsia pateikti atsakymą dėl dviejų „Nemuno aušros“ ministrų. Jau anksčiau R. Žemaitaitis yra sakęs, kad jei G. Nausėda ministrus atmes, jis trauksis iš koalicijos.

Palangos menininkas Vytautas Kusas išleido mažiausią pasaulyje knygą lietuvių kalba. Viena jos kraštinė siekia 7, o kita vos 6 milimetrus. Leidinyje pusšimtis paties Vytauto rašytų eilėraščių, iliustruotų paveikslais. Na, o TV3 žiūrovus kviečiame savo akimis pamatyti, kaip ši mažylė gimė. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Palangos menininkas Vytautas Kusas ir vėl stebina Lietuvą. Jis išleido mažiausią pasaulyje knygą lietuvių kalba su iliustracijomis.

Į uteniškės sodybą užklydę lapiukai šeimininkei „uždirbo“ milijoną. Tiesa, ne eurų – tiek peržiūrų socialiniame tinkle surinko moters filmuoti video iš lapiukų gyvenimo. Uteniškė sako specialiai su laukiniais gyvūnais nesiekė susidraugauti. Anaiptol, viliasi, kad ūgtelėję išeis savais keliais, mat šeimininkei jau neramu, ar nebus suvalgyta kita socialinių tinklų žvaigdė – katinas Micius. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Prasidėjo Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ aktyvioji fazė, kurių tikslas treniruotis karui prieš Vakarus. Lietuvos, o taip pat ir Vakarų karininkai sako, kad nerimauti žmonėms dėl to nereikia – pratybos žymiai mažesnio masto, nei anksčiau. Tiesa, provokacijų tikimybė didesnė, bet kariškiai žmones ragina nepasiduoti baimei ir panikai, nors būtent to rusai ir siekia. Prieš kelias savaites mūsų kariuomenė pradėjo blokuoti nenaudojamus kelius, vedančius į Baltarusiją ir Rusiją.

Remigijus Žemaitaitis viešai baiminasi dėl savo saugumo ir sako, kad į jį gali būti pasikėsinta, netgi inscenizuotas eismo įvykis. „Nemuno aušros“ lyderio saugumu susirūpino R. Žemaitaičio buvusi bendražygė ir jo paties braške vadinta Agnė Širinskienė. Todėl ji kreipėsi į Vadovybės apsaugos tarnybą, prašydama R. Žemaitaičiui, tarsi Seimo Pirmininkui ar premjerui, suteikti ginkluotą apsaugą.

Kaune Mažylio gimdymo namuose esančiame Gyvybės langelyje šįryt palikta mergytė. Medikai spėja, kad mažylė vos paros. Šalia jokio raštelio. Šis gyvybės langelis Kaune egzistuoja jau paskutines dienas, mat uždarius gimdymo namus, jo nebeliks. Specialus signalas apie 4:30 ryto, perskrodęs Kauno ligoninės Prano Mažylio gimdymo namus, darbuotojams siunčia žinią – Gyvybės langelyje paliktas kūdikis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Metai bėga, o įpročiai nesikeičia: Vilniaus miesto gyventojai iki dabar keiksnoja buvusio mero Remigijaus Šimašiaus sprendimus siaurinti sostinės gatves ir prisodinti pakelėse medžių, kurie trukdo matomumui. Dabar R. Šimašių jau keikia KalvarIjos ūkininkai, mat buvęs meras netoli Lenkijos sienos nusipirko dvarą ir aplink jį pakeles apsodino medžiais. Skroblus susodino per arti kelio, nesilaikant reikalaujamų atstumų. „Nu jo liga, reiškias, tokia yra – siaurinti gatves“, – teigia gyventojas.

Raginanti įvesti 4 dienų darbo savaitę, paskirtoji premjerė siūlo ilginti ir kasmetines atostogas. Inga Ruginienė siūlo ilsėtis 22 darbo dienas, tai yra dviem dienomis ilgiau. Tai girdėdami darbdaviai ragina premjerę užsiimti rimtesniais valstybiniais reikalais ir perspėja, kad lietuviams reikia ne daugiau ilsėtis, o atvirkščiai, dirbti. Antraip Lietuva esą ims stagnuoti arba teks įsivežti šimtus tūkstančių darbo migrantų.

Milijonai žmonių visame pasaulyje praėjusią naktį kėlė akis į dangų. Vykstant visiškam Mėnulio užtemimui, rausvais ir oranžiniais atspalviais danguje nušvito įspūdinga kruvinoji pilnatis. Šį astronominį reiškinį buvo galima stebėti ir Lietuvoje – pirmą kartą net po 6 metų pertraukos. Ir dešimtys fotoaparatų objektyvų, ir teleskopai, ir žmonių akys krypsta į dangaus skliautą, kuriame vyksta visiškas Mėnulio užtemimas ir kurį puošia įspūdinga pilnatis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pasvalio rajone tiesiogine to žodžio prasme liejosi kraujas. Tiesa, skerdynių nebuvo – šeimininkes į Pasvalio rajoną sukvietė antrasis vėdarų kepimo čempionatas. Tad kepėjos po atviru dangumi raitojosi rankoves ir čirškino vėdarus. Skaičiuojama, kad jos iškepusios per 1 tūkst. porcijų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Kepė kraujinius vėdarus Nors vaizdas gal ir ne itin maloniai nuteikiantis, tačiau būtent kiaulių kraujas – vienas pagrindinių vėdarų ingredientų.

Likus vos kiek daugiau nei parai, kai naujoji premjerė Seimui turi pristatyti visą ministrų kabinetą, valdantieji vis dar neturi dviejų ministrų. Būsimoji premjerė ramina, kad laiko dar yra. Tačiau, panašu, kad Remigijaus Žemaitaičio, kurio ministrų I. Ruginienė vis dar neneša prezidentui ant stalo, kantrybė po truputį senka. Jis jau atvirai kalba, kad trečiadienį darbą galės tęsti mažumos Vyriausybė. Tarp eilučių pasakydamas, kad pats trauktųsi iš koalicijos. „Palaukite, dar yra laiko.

Vilniaus gatvėse užfiksuotas gyvybei pavojingos nepilnamečių pramogos – du vaikinukai važiuoja įsikibę į troleibuso galą. Ir ne tik važiuoja, bet ir filmuoja, darosi asmenukes.  Vilniaus viešojo transporto atstovai dėl tokios jaunuolių kelionės kreipėsi į policiją. Ši perspėja, kad toks elgesys kelia grėsmę ne tik vaikinų pačių sveikatai, bet ir aplinkiniams. Pasak medikų, tokie neatsakingi „žaidimai“ gali baigtis ir mirtimi.

Ukrainos desantinės pajėgos Pokrovsko kryptimi ruošiasi naudoti amerikietiškus pėstininkų kovos mašinas „Bradley“. Situacija šioje fronto dalyje yra ypač sunki. Tad ši technika, kurią kariškiai gavo prieš kelis mėnesius pasitarnaus ginant šalį nuo rusofašistų. Sergėjus aiškina, kad šioje kovos mašinoje viena rankena ir pavaros keičiamos, ir užsiveda.

Mažojoje Lietuvoje vagys apiplėšė liuteronų bažnyčią. Pasisavino nuo XIX amžiaus ant sienos čia kabėjusį ir dar Prūsijos Karalystę menantį ženklą. Vietos klebonas ir Vokietijos garbės konsulas kelia kelias versijas – nuo prekybos juodojoje rinkoje iki tikslinės provokacijos į Lietuvą žengiant Vokietijos brigadai. Liuteroniškos Saugų miestelio bažnyčios klebonas apžiūrinėja pastato sieną.

Paaiškėjus, kad įvairūs valdininkai diskutuoja, ar vairuotojams, važiuojantiems kamščiuose nereikėtų įvesti spūsčių mokesčio, kuris, pagal Europos direktyvas, galėtų siekti net 60 centų už kilometrą. Šalies vairuotojai nemenkai išsigando – jei tokiam siūlymui būtų pritarta, piko metu gyventojams tam tikrose kelių atkarpose tektų susimokėti. Visgi, kilus pasipiktinimui, specialistai, o galiausiai ir apie tai prašnekusi savivaldybė, ir Susisiekimo ministerija ėmė kratytis atsakomybės.

Sostinės savivaldybė apsisprendė – nepaisant pasipiktinusių vilniečių peticijos ir surinktų 15 tūkstančių parašų, pigesnių viešojo transporto kainų nebegrąžins. Tuo metu, kol miestiečiai piktinasi ypač ryškiu bIlietų kainų šuoliu, savivaldybė ir toliau džiūgauja miestui pristačiusi milijonus kainuojantį vandens transportą – Nerimi jau plaukioja du laivai.

Prieš palikdamas Vyriausybę, žemdirbių atstovas Ignas Hofmanas konservatoriams guodžiasi dėl Remigijaus Žemaitaičio, kuris nusprendė jo į naują Vyriausybę nebesiūlyti. I. Hofmanas skundžiasi patyręs R. Žemaitaičio spaudimą į pavaldžių įstaigų vadovus paskirti jo siūlomus žmones. Kai kurie konservatoriai neatmeta, kad R. Žemaitaitis taikosi į tas pareigybes, kuriose esantys valdininkai galėtų priimti sprendimus, naudingus Rusijai.

Kraujas, kariai amputuotomis rankomis ir kojomis, karių evakuacijos greitosios pagalbos automobiliais – tokią karo kasdienybę patyrė iš Lietuvos į stažuotę Ukrainoje vykę medikai. Gydytojai pasakoja – reanimacijos skyriai ten perpildyti, medikai dažnai dirba ir po 30 parų be poilsio. Šiandien, po dvi savaites trukusios komandiruotės, 5 gydytojai ir slaugytoja grįžo į Lietuvą. Jie tikina, kad yra kupini naujos patirties.

Iki šiol nerodytos hipergarsinės raketos, robotai vilkai, povandeniniai dronai ir 80 tūkstančių taikos balandžių – Pekinas surengė vieną didžiausių karinių paradų modernioje istorijoje. Kinijos autoritarinis lyderis kartu su Vladimiru Putinu dešinėje ir Šiaurės Korėjos diktatoriumi kairėje – aiškiau nei kada nors rodo Vakarams savo pretenzijas į pasaulio dominavimą ir primena ketinimus pulti Taivaną.

Apsaugai nuo rusiškų bepiločių reikalingi radarai ir ginkluotė vis dar neperkami – iki šiol sugebėta tik paskaičiuoti, ko ir kiek mums reikia. Atsakymas įspūdingas – reikia surasti pusę milijardo eurų – tik neaišku, iš kur. Tiesa, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turi atsakymą – siūlo atidėti braziliškų transporto lėktuvų pirkimą.

Dar viena Rusijos naftos bazė, šį kartą Orlovsko srityje, patyrė skaudžius ukrainiečių dronų smūgius. Baltieji rūmai skelbia, kad per rugpjūtį, dėl Kyjivo operacijos prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, rusiškos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo net penktadaliu. Ukraina spaudžia Rusiją, o Europos lyderiai spaudžia Donaldą Trumpą pamiršti derybas su Vladimiru Putinu ir imtis griežtų priemonių prieš agresorę.

Naujovė Seule – ten patruliuoja pirmasis pasaulyje holografinis policininkas. Jo projekcija gali atsirasti bet kur – ypač tose vietose, kur žmonės vengia vaikščioti sutemus. Naujovė jau pasiteisino – parkuose, kur „budi“ virtualus patrulis, incidentų skaičius sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Tamsioje Seulo gatvėje pasirodė tvarkos sergėtojas – pirmasis pasaulyje holografinis policininkas. Specialistai sukūrė 3D projekciją, vaizduojančią tvirtą, aukštą, uniformuotą vyrą.

Per pastarąjį pusmetį Ukrainos kariuomenė gerokai pasipildė antžeminiais robotų kompleksais, kuriuos kariai sėkmingai naudoja ir šturmui, ir minavimo operacijose, ir net logistikoje. Ten, kur ukrainiečius medžioja rusiški dronai žudikai, ir maisto ar vandens negalima nugabenti mašinomis, labai gerai savo darbą atlieka robotai. Tvirtai įsirėmęs kojomis į pikapo kėbulą, „Istoriku“ pasivadinęs ukrainiečių kovotojas įdėmiai žiūri į dangų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Europos krepšinio čempionate lietuvių dainas ir džiaugsmą pakeitė nerimas. Nors Lietuvos rinktinė ir sugebėjo iškovoti itin svarbią pergalę prieš Suomiją, toliau nacionalinė ekipa čempionate prarado sunkią traumą patyrusį svarbiausią ir geriausią rinktInės žaidėją – Roką Jokubaitį. Liūdesį, kad čempionatas pakrypo būtent taip, išreiškė ir Tamperės arenoje rungtynes stebėjęs prezidentas Gitanas Nausėda. Konkurencija, mačui dar net neprasidėjus – tik šįkart už aikštės ribų.

Klaipėdos universitete pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje dirbtinio intelekto laboratorija. Studentai ir mokiniai ten sužinos, jog egzistuoja ne tik „ChatGPT“, o ir daugybė kitų modelių, kuriuos galima tobulinti bei panaudoti muzikos kūrybai, ekonomikos tyrimams ar net pasaulio pabaigos prognozėms. „Esame skeleto sistemoje.

Kuriozas Kėdainiuose – greitosios medikai apsistojo sandėlyje, nors patalpos jų veiklai visai nepritaikytos. Iš pirminės sveikatos priežiūros centro erdvių, kurios priklauso savivaldybei, turėjo išsikelti pasibaigus panaudos sutarčiai ir ten suplanavus remontą. Meras sako, siūlė įvairių vietų greitajai, bet esą pritrūko dialogo. Kėdainių greitosios medikai skuba pas ligonį, tačiau išvykti tenka iš parduotuvės sandėlio miesto pakraštyje.

Grožio konkursai egzistuoja ne tik žmonių, bet ir gėlių pasaulyje. Štai Kaune Botanikos sode vykstančiame Tarptautiniame jurginų festivalyje dėl gražiausiojo titulo varžosi daugiau kaip 150 veislių. Tad, kuris gi nusipelnė komisijos simpatijų? Bet prieš tai – kas labiausiai patiko lankytojams? Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Mes juos sodinam savo kieme, ir aš atėjau pasidomėti, kad dar daugiau rūšių ateitų į mūsų kiemą.“ „Man tekstūra žiedo patinka.

Garsiausiai pasaulyje rekordų knygai – „Guinness World Records“ sukanka 70 metų. Šioje knygoje, kurią sukurti kadaise įkvėpė ginčas, koks paukštis yra greičiausias, šiandien įregistruota dešimtys tūkstančių įvairiausių pasiekimų – nuo ilgiausios nosies iki greičiausio česnako pjaustymo.

Ukrainoje – skaudi politinė žmogžudystė. Lvive, vidury baltos dienos, maisto kurjeriu apsimetęs žudikas šaltakraujiškai sušaudė žinomą deputatą, garsų Ukrainos patriotą Andrėjų Parubijų. Jis buvo vienas iš Maidano pasipriešinimo vadovų, Ilgus metus aršiai kovojęs už Ukrainos nepriklausomybę.  Per vakar ir šiandien įvyko ne viena avarija. Viena jų, įvykusi dar penktadienį apie vidurdienį, – ypač skaudi: labai sunkios būklės vyras išvežtas į ligoninę Vilniuje.

Išskirtinis sukčių grobis – iš 70-mečio vilniečio išviliojo 235 tūkstančius eurų. Piktavaliai sugundė senolį investuoti į kriptovaliutų platformą. Vyriškį kvailino pusę metų, kol jis atsikvošėjo, kad neva investuotų beveik ketvirčio milijono neatgaus ir kreipėsi į policiją. Apakinti greitai ir smarkiai praturtėti žmonės lenda net į skolas. O kita istorija – į sukčių spąstus įvilioto uzbekistaniečio, kuris prarado 30 tūkstančių eurų – pasakojimas iš nukentėjusiojo lūpų.

Mėginimas pasireklamuoti Turkijos transporto ministrui baigėsi skandalu ir bauda už greičio viršijimą. Apie ištikimybę prezidentui Radžepui Taypui Erdoganui transporto ministras kalbėjo skriedamas daugiau kaip 200 kilometrų per valandą greičiu (km/h). O po kelių dienų ministras jau dalijosi apmokėto baudos kvito nuotrauka ir atsiprašė už savo klaidą. Skambant liaudiškai turkų dainai greitkeliu smagiai nusiteikęs skriejo Turkijos transporto ministras Abdulkadiras Uraloglu.

Vienas paslaptingiausių ir nuo žmonių akių akylai saugomas objektas – Petrašiūnų elektrinė Kaune kartą metuose atveria vartus. Tad norinčiųjų į ją patekti tūkstančiai, o nemokami bilietai išgraibstomi per kelias valandas. Ten kur įprastai ūžia įrengimai, dabar gimsta gyvas meninis paveikslas. Petrašiūnų elektrinė transformuojasi ir virsta išskirtine kūrybos erdve. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.