pragyvenimas

Paprastai žmonės pensiją kaupia didžiąją savo gyvenimo dalį mokėdami įmokas „Sodrai“ ir taip įgydami pensines teise. Tačiau būna atvejų, kai jos tenka išsireikalauti ar įrodyti, kad priklauso didesnė jos dalis. Vis tik pensija Lietuvoje – visai nedidelė, neretai jos vos užtenka pragyvenimui.

Žmonės išvyksta į užsienį dėl daugybės priežasčių – norėdami pradėti naują darbą, būti arčiau mylimojo ar tiesiog patyrinėti pasaulį. Tačiau ištikus pragyvenimo kainų krizei, pigesnio gyvenimo būdo paieška tampa pagrindine persikėlimo priežastimi.   Kai kurie europiečiai išskrido į pietus ir sumažino šildymo sąskaitas bėgdami į šiltus kraštus.

Absoliuti dauguma, arba 92 proc., Latvijos gyventojų yra susirūpinę dėl pragyvenimo brangimo, parodė naujausias Eurobarometro tyrimas. Europos Parlamento atstovas spaudai Latvijoje Janis Krastinis naujienų agentūrai LETA pareiškė, kad dėl augančių pragyvenimo išlaidų visoje Europos Sąjungoje (ES) susirūpinę daugiau kaip devyni iš dešimties respondentų. Dėl kainų kilimo ypač susirūpinę Graikijos, Kipro, Italijos ir Portugalijos gyventojai.

Augantys pragyvenimo kaštai kelia nerimą 96 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Eurobarometro“ apklausos rezultatai. 40 proc. lietuvių atsakė, kad jų pragyvenimo lygis jau sumažėjo dėl Covid-19 pandemijos, Rusijos karo prieš Ukrainą ir pragyvenimo išlaidų krizės, 32 proc. teigia, kad „dažniausiai“ arba „kartais“ sunku susimokėti sąskaitas. Kad jų pragyvenimo lygis kol kas nesumenko, tačiau jie numato gyvenimo blogėjimą ir pesimistiškai žvelgia į 2023 metus nurodė 41 proc. apklaustųjų Lietuvoje.

Pragyvenimo išlaidų krizė kels didžiausią pasaulinę grėsmę per ateinančius dvejus metus, perspėjama trečiadienį paskelbto Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) atlikto tyrimo išvadose, pristatytose artėjant kitą savaitę Davose įvyksiančiam susitikimui. Pasaulinė infliacija tebeišlieka labai aukšta, praėjusiais metais smarkiai išaugus energijos ir maisto kainoms, kai didžioji naftos ir dujų tiekėja Rusija įsiveržė į žemės ūkio galiūnę Ukrainą.

Didžioji Britanija penktadienį paskelbė apie elektros ir dujų sąskaitų viršutinės ribos padidinimą net 80 proc., stiprėjant pragyvenimo išlaidų krizei artėjant žiemos sezonui. Rinkos reguliuotoja „Ofgem“ pranešė, kad energijos kainų viršutinė riba, pagal kurią nustatomos kainos vartotojams, nesudariusiems fiksuotų susitarimų su tiekėjais, spalio mėnesį padidės vidutiniškai iki 3 549 svarų (4 197 JAV dolerių) per metus. Dabartinės „lubos“ siekia 1 971 svarą.

Profsąjungos reikalauja 60 eurų į rankas didinti minimalią algą. Lietuvos bankas taip pat skaičiuoja, kad didėjant algoms Lietuvoje nuo naujų metų turi didėti ir minimali alga, tiesa, perpus mažiau, apie 30 eurų. Premjerė Šimonytė didinti minimalią algą taip pat sutinka, tik darbdaviai ragina neskubėti ir palaukti, kaip seksis kovoti su pandemija. Priešpensinio amžiaus Aldona mokykloje Šiauliuose jau trejus metus dirba valytoja. Alga minimali, dabar 468 eurai į rankas.

Vilnius ir toliau sparčiai lenkia kitus miestus. Tai rodo atnaujintas savivaldybių gerovės indeksas. Tačiau ekspertai sako, kad dviejų Lietuvų tik su sostine priešakyje nebėra. Vilnių sparčiai vejasi ir antroje vietoje likusi Klaipėda bei Kaunas. Keičiasi ir rajonas-antilyderis. Pernai sąrašo gale buvęs Alytus šią poziciją perleido kitam regionui.  „Nieku gyvu negrįžčiau į Klaipėdą. Nes gerokai per mažas miestas ir trūksta ten gero universiteto, jaunimo trūksta labai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, esą „labai analitiškai“ reikia vertinti nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ paskelbtus duomenis, atskleidžiančius, kad pusei šalies gyventojų pinigų pakanka tik maistui, o vis daugiau jų neįstengia nusipirkti naujų drabužių. „Mūsų požiūriu, tokius pranešimus reikia vertinti labai analitiškai. Nepamirškime, kad tik prieš keletą mėnesių mes matėme panašią informaciją apie antras poras batų ir panašiai.