Pasaulinė infliacija tebeišlieka labai aukšta, praėjusiais metais smarkiai išaugus energijos ir maisto kainoms, kai didžioji naftos ir dujų tiekėja Rusija įsiveržė į žemės ūkio galiūnę Ukrainą.
COVID-19 pandemijos sukelti pasiūlos apribojimai taip pat prisidėjo prie dešimtmečių aukštumas pasiekusio vartotojų kainų augimo.
„Konfliktai ir geoekonominė įtampa sukėlė daugybę glaudžiai tarpusavyje susijusių pasaulinių grėsmių“, – sakoma pranešime.
„Tai apima energijos ir maisto tiekimo problemas, kurios, tikėtina, išliks ateinančius dvejus metus, ir smarkiai išaugusias pragyvenimo bei skolų aptarnavimo išlaidas.“
Tyrimo autoriai pridūrė, kad tokios krizės gali pakenkti pastangoms įveikti ilgalaikes rizikas, ypač susijusias su klimato kaita, grėsme biologinei įvairovei ir investicijomis į žmogiškąjį kapitalą.
Tyrime, atliktame kartu su konsultacijų įmonėmis „Marsh McLennan“ ir „Zurich Insurance Group“, buvo įvertintos daugiau nei 1,2 tūkst. pasaulinių rizikos ekspertų, politikos formuotojų ir pramonės lyderių nuomonės.
Ataskaitoje pragyvenimo išlaidų krizė buvo apibūdinama kaip „didžiausia trumpalaikė grėsmė“ laikotarpiu iki 2025 metų, už kurios rikiuojasi tokios negandos kaip stichinės nelaimės, ekstremalūs oro reiškiniai ir „geoekonominė konfrontacija“.
„Trumpalaikių rizikų srityje dominuoja problemos, susijusios su energijos, maisto sektoriais, skolomis ir stichinėmis nelaimėmis“, – pažymėjo Forumo vykdomoji direktorė Saadia Zahidi.
„Kenčia tie, kurie ir taip yra pažeidžiamiausi, o kelių krizių akivaizdoje pažeidžiamų asmenų skaičius sparčiai plečiasi ir turtingose, ir neturtingose šalyse.“
PEF tyrimo autoriai paragino „lyderius veikti kolektyviai ir ryžtingai, derinant trumpalaikes ir ilgalaikes nuomones“.
Taip pat padaryta išvada, kad reikia bendradarbiauti stiprinant „finansinį stabilumą, technologijų valdymą, ekonominę plėtrą ir investicijas į mokslinius tyrimus, mokslą, švietimą ir sveikatą“.
„Marsh McLennan“ rizikos valdymo vadovė Carolina Klint teigė, kad šie metai bus pažymėti „padidėjusiomis rizikomis“, susijusiomis su maisto, energijos prieinamumu, žaliavomis ir kibernetiniu saugumu, kurios dar labiau sutrikdys pasaulines tiekimo grandines ir paveiks investicinius sprendimus.
„Tuo metu, kai šalys ir organizacijos turėtų stiprinti pastangas didinti atsparumą, ekonominiai sunkumai apribos jų galimybes tai daryti“.
Daugelis analitikų perspėja, kad 2023 metais pasaulio ekonomika patirs nuosmukį, nes infliacija išliks aukšta.
