kometos

Per kelias pastarąsias dienas į Saulę nukrito išsyk net dvi kometos. Jų agoniją nufilmavo astronomijos observatorijos, informuoja „Space.com“. Keistas kometų lietus, turint omenyje, kad jau po 6 savaičių suartėjimą su Saulę mėgins išgyventi ir ilgus mėnesius laukta, „šimtmečio kometa“ galimai virsianti uodeguotoji ISON. Viena Saulėje savo egzistenciją baigusi kometa (tiksliau, jos branduolys) buvo maždaug 10 metrų skersmens.

Mokslininkų iš Pietų Afrikos Respublikos grupė skelbia pirmą kartą radusi į Žemę atsitrenkusios kometos liekanas, informuoja „LiveScience.com“. Atlikę seriją tyrimų, mokslininkai priėjo išvadą, kad prieš kelerius metus Egipto dykumose rastas mįslingas juodas akmuo yra kometos branduolio fragmentas. Tokių iki šiol Žemėje nėra pavykę aptikti.

NASA oficialiai pripažino savo kosminį aparatą „Deep Impact“ nebeveikiančiu ir nutraukė bandymus jį atgaivinti. Ryšys su „Deep Impact“, kuris pagal EPOXI kometų ir asteroidų mokslinę programą vykdė šių dangaus kūnų tyrimus, nutrūko dar tarp rugpjūčio 11 ir 14 dienos.

Tomas Asminavičius Visatos platybėse plaukioja daugybė įvairių objektų, ir gali būti įdomu, kokie gi pagrindiniai jų skirtumai. Vis dėl to, ne visi kosmoso objektai tėra paprasčiausi akmens gabalai (nors tokių taip pat yra nemažai). Ypač dažnai maišomi meteorų, meteoritų, asteroidų ir kometų pavadinimai.

Kolumbijos astronomai tarp Marso ir Jupiterio besidriekiančiame Asteroidų žiede atrado kometų „kapines“. Ne mažiau įdomu ir tai, kad ten snaudžiančios „uodeguotosios pabaisos“ gali periodiškai atgyti ir virsti „kometomis-lozoriais“. Jos taip pavadintos biblijinio herojaus garbei, rašoma straipsnyje, kuris publikuotas žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“. Šiose kometų kapinėse „palaidotos“ dešimtys ar šimtai amžinu miegu „miegančių“ kometų.

Vienas iš seniausių klausimų, neduodančių ramybės žmonijai, yra apie gyvybės kilmę. Naujas eksperimentas, imitavęs gilaus kosmoso sąlygas, įrodė, kad pagrindiniai gyvybės komponentai galėtų būti sukurti ir ledo dulkėse, skriejančiose tarpplanetinėje erdvėje ir iš ten patekti į Žemę.

Kometas kai kurios senosios kultūros vadino pavojų lemiančiais Visatos ženklais, lemtingų įvykių pranašėmis.Net dvi įspūdingas kometas turėtume išvysti jau 2013 metais.

Viena vilnietė kolekcionuoja degtukus, jų dėžutes ir net etiketes nuo dėžučių. Ši aistra galiausiai virto į pomėgį iš degtukų statyti namelius. Kolekcininkės vizijose – degtukų muziejus. Krepšiai su keliasdešimt tūkstančių degtukų, dėžučių krūvos ir albumai su etiketėmis. Taip atrodo Jelenos Markūnės kolekcija. Pastaruosius penkerius metus renkanti degtukus ir dėžutes kolekcininkė sako, kad šis pomėgis iš tiesų atsirado dar vaikystėje. „Pradžioje buvo trys degtukai.

Nors Jupiterio trauka saugo Žemę nuo jos pusėn skriejančių ilgo periodo kometų, paaiškėjo, kad ši apsauga nėra įvairiapusė: Jupiteris į mus nukreipia asteroidus. Dar XIX amžiuje prancūzų matematikas Pierre'as Simonas Laplace'as buvo apskaičiavęs, kad kometos labai dažnai priartėja prie Jupiterio. Iki šiol buvo manoma, kad Jupiterio trauka saugo Žemę nuo kometų, „išmesdama“ daugelį jų iš Saulės sistemos.