Vienas iš seniausių klausimų, neduodančių ramybės žmonijai, yra apie gyvybės kilmę. Naujas eksperimentas, imitavęs gilaus kosmoso sąlygas, įrodė, kad pagrindiniai gyvybės komponentai galėtų būti sukurti ir ledo dulkėse, skriejančiose tarpplanetinėje erdvėje ir iš ten patekti į Žemę.
Mokslininkai iš Kalifornijos Berklio ir Havajų universitetų įrodė, kad sąlygos kosminėje erdvėje yra tinkamos susikurti dipeptidams - tai amino rūgščių pora, pagrindinis ir bendras visų gyvų būtybių cheminis komponentas. Šis atradimas atveria svarstyti galimybę, kad šios molekulės galėjo pakliūti į Žemę, į ją krintant meteoritams, ir katalizuoti baltymų (įskaitant polipeptidus), fermentų ir kitų sudėtingų molekulių, pavyzdžiui, gliukozės, gaminimąsi.
Ši teorija nėra nauja, ji vadinama panspermija, ir ji teigia, kad pagrindiniai biocheminiai elementai, reikalingi pradėti gyvybei formuotis, galimai atkeliavo iš kosmoso ir yra nežemiškos kilmės.
Nors mokslininkai į Žemę nukritusiuose meteorituose atrado pagrindinių organinių molekulių, pavyzdžiui, amino rūgščių, tačiau sudėtingesnių molekulių, kurios būtinos mūsų planetos gyviems organizmams, aptikti kol kas nepavyko.
Todėl pagrindinė gyvybės atsiradimo teorija teigia, kad ankstyvoji gyvybė užsimezgė Žemės vandenynuose. Tačiau šį požiūrį kiek keisti gali ir eksperimentas, atliktas Berklio ir Havajų universitetuose.
Mokslininkai vakuuminėje kameroje sukūrė sąlygas, panašias į esančias tarpplanetinėje erdvėje – ypač didelį vakuumą bei maždaug 10 laipsnių virš absoliutaus nulio temperatūrą (10 Kelvinų, arba -263 laipsnių Celsijaus). Į šią kamerą patalpinus ledo dulkių, kuriuose buvo įvairių cheminių elementų, randamų kosminėje erdvėje - anglies dioksido, amoniako, įvairių angliavandenilių, tokių kaip metanas, etanas, propanas, ir dulkes paveikus didelės energijos elektronais, imituojančiais kosminius spindulius erdvėje, įvyko cheminių medžiagų reakcijos, kurių metu susiformavo ir sudėtingų, organinių junginių, tame tarpe ir dipeptidų, būtinų gyvybei.
Detaliau išanalizavus ledo dulkes, pasirodė, kad juose be dviejų rūšių dipeptidų atsirado ir kitų sudėtingų molekulių - devynios skirtingos amino rūgštys, o jos kartu su dipeptidais gali katalizuoti biologinę evoliuciją.
Šio eksperimento rezultatai publikuojami žurnale „The Astrophysical Journal“.
