al qaedos

„Islamo valstybės“ atsiradimą ir iškilimą gana nesudėtinga aprašyti, tačiau kur kas sunkiau suprasti ir paaiškinti. Siūlomos teorijos – sunitų nuoskaudos, judėjimo gebėjimas sumaniai išnaudoti žiniasklaidos kanalus, didelis pajamų srautas, gabūs lyderiai ar gudri taktika – nepajėgios paaiškinti, kaip iš pažiūros ekstremalūs barbarai sugeba užimti ir išlaikyti didžiulius plotus Sirijoje ir Irake. Kai kurie apžvalgininkai teigia, jog šios džihadistų grupuotės stiprybė slypi didžiuliame biudžete.

Įsivaizduokime tokią situaciją: krikščionių ekstremistų grupei susprogdinus bombą klinikoje JAV, kurioje daromi abortai, pasaulio galingieji kreipiasi į Lenkiją, kaip katalikišką šalį, ir klausia jos religinių lyderių, ką jie gali į tai atsakyti ir kaip stengiasi kovoti su ekstremizmu. Arba kita situacija: po Žydų gynybos lygos (FTB oficialiai pripažintos teroristine organizacija) išpuolių tose pačiose JAV Izraelis prašomas atsakyti, kokias pastangas deda kovoje su radikalizmu judaizme.

 „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) grupuotės vykdomi miestų ir gyvenviečių užgrobimai centriniame Irake bei Sirijoje ir toliau pribloškia savo brutalumu. Žudomi tiek religinių mažumų atstovai, tiek ILIV besipriešinantys miestų gyventojai, tiek humanitarinę pagalbą regionui teikiantys tarptautinių organizacijų darbuotojai. ILIV iškilimas taip pat prisidėjo ir prie jau ir iki tol buvusios tragiškos humanitarinės krizės regione bei prie vienos didžiausių šių laikų pabėgėlių krizės.

Rusijos nusikaltėliams pavyko integruotis į tarptautinį organizuotų nusikalstamų grupuočių tinklą. Šiuo metu priskaičiuojama iki 300 000 rusų emigrantų, besiverčiančių nusikalstama veikla. Išstūmė konkurentus Dar prieš penketą metų terminas „rusų mafija“ atrodė sunykęs, užleidęs vietą „slavų“ ir „Rytų Europos“ mafijai. Profesionalai šnekėjo, jog rusų mafiozai tiesiog „ištirpo“ tarp Europos nusikalstamų grupuočių.

Nemažai žmonių idealistiškai svajoja būti lyderiais. Vis dėlto būti lyderiu gali pasirodyti ne taip jau paprasta. Kai kurie lyderiai užbaigia savo karjeras, o kartais ir gyvenimus, baisiomis aplinkybėmis. Egzistuoja daugybė atvejų istorijoje pačiose įvairiausiose civilizacijose ir laikotarpiuose, kai lyderiai pasitikdavo savo likimą su liūdna gaida: nuo imperatoriaus Julijaus Cezario iki Škotijos karalienės Marijos. Ir tai nebuvo tik politiniai lyderiai.

2001-ųjų rugsėjo 11-oji yra viena iš tų datų, kurios atsimenamos visą laiką. Amerikiečiams tokia data dar yra 1963 metų lapkričio 22-oji. Tą dieną buvo nušautas prezidentas Džonas Kenedis. Grėsmė civilizacijai Rugsėjo 11-ąją atsimena ne tik amerikiečiai. Ji yra iš tų datų, kurias atsimena viso pasaulio žmonės. Tą dieną teroristai smogė ne tik JAV finansinės ir ekonominės galios simboliui Pasaulio prekybos centrui ar karinės galios centrui Pentagonui.

Baiminantis galimų teroro išpuolių prieš artėjančius parlamento rinkimus, Vokietijoje, ypač stotyse ir oro uostose, sustiprinta apsauga. Sprendimą padidinti terorizmo aktų grėsmės lygį Vokietijos valdžia priėmė po to, kai „Al Qaeda“ internete išplatino vaizdo įrašą, kuriame grasina surengti šalyje atakas, jei rinkimų rezultatai nebus tokie, kokių pageidauja ši teroristinė organizacija, praneša CNN. „Federaliniai rinkimai suteikia ypatingą progą propagandai ir teroristinių grupuočių veiklai.

Buvęs kontržvalgybininkas Domas Grigaliūnas viešai paliudijo konsultavęs Lietuvos pareigūnus dėl galimybės mūsų šalyje slapta laikyti NATO partnerių suimtus asmenis.

Tokios antraštės vakar pasirodė visuose Lenkijos laikraščiuose, paaiškėjus, jog sekmadienio vakarą buvo gauta egzekucijos vaizdo kasetė ir nebeliko abejonių, kad Pakistane dar rugsėjį pagrobtą inžinierių Piotrą Stanczaką talibai nužudė. Toks buvo jų atsakas į Pakistano valdžios atsisakymą paleisti iš kalėjimo jų bendrininkus. Vaizdo kasetė prieš pat vidurnaktį buvo atgabenta į vieno „Reuters“ agentūros darbuotojo biurą Dera Izmailo Khano mieste, esančiame Pakistano šiaurės vakaruose.