Ši kino juosta pasirodė 1992-aisiais, o Brendai tuo metu buvo 47-eri.
Nenuostabu, jog bėgančio laiko žymės atsispindi ir moters išvaizdoje.
Nepaisant to, kad 78-erių moters plaukų spalva ir pasikeitė, tačiau vienas požymis išliko iki dabar – garbanėlės.
Tiesa, be vaidmens 1992 m. Kalėdų klasikoje, Fricker pasirodė daugiau nei 30 filmų ir TV serialų. 1989 m. laimėjo Oskarą kaip geriausia antro plano aktorė.
Kiek anksčiau moterį kalbino viena radijo laida, kurioje Brenda pripažino, kad meluotų, jei sakytų, kad šios Kalėdos bus malonios ir laimingos.
Brenda pasakojo, kad šią dieną bandys išgyventi išjungdama savo telefoną, užsitraukdama užuolaidas ir apsikabindama savo šunį, taip pat žiūrėdama televizorių.
„Meluočiau, jei sakyčiau, kad Kalėdos bus malonios ir laimingos. Esu iš tų žmonių, kurie yra seni ir gyvena vieni, tad šis laikotarpis gali būti labai tamsus“, – pripažino ji.
Spalvinga karjera
Moters karjera su „Vienas namuose 2“ tikrai neprasidėjo ir nesibaigė. Didelė priežastis, kodėl ji apskritai gavo atsiskyrėlės vaidmenį, buvo 1990 m. „Oskaro“ apdovanojimas už geriausią antraplanį vaidmenį filme „Mano kairė koja“ (My Left Foot).
Ši palaima jai buvo teikiama ir likusį dešimtmetį - ji atliko antraeilius vaidmenis filmuose „Taigi aš ištekėjau už kirvio žudiko“, „Angelai lauke“ ir galiausiai „Laikas žudyti“. Po to Fricker atsisakė tolesnių didelių Holivudo vaidmenų ir susitelkė į televizijos ir kino projektus Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Grįžusi į savo gimtąją Airiją, 2000-aisiais Fricker atliko reikšmingus vaidmenis, už kuriuos buvo nominuota geriausios antrojo plano aktorės apdovanojimams IFTA (airiška BAFTA versija).
Ji vaidino biografiniame filme „Veronika Guerin“ (Veronica Guerin) su Cate Blanchett apie garsią Airijos žurnalistę, kurią 1996 m. nužudė narkotikų gaujos ir daugelyje kitų.
