„Čia labai įdomi istorija. Su juo susipažinau darbo užkulisiuose, mus supažindino bendra pažįstama. Aš visai sėkmingai sukausi savame muzikiniame rate, bet norėjau šiek tiek iš jo išlipti ir išplaukti į platesnius vandenis, užgriebti šiek tiek lietuviškos auditorijos, man pabodo dainuoti vien lenkiškai. Galvojau, kad pats laikas pasidomėti lietuviška estrada. Tada mano kelyje atsirado tinkami žmonės, tinkamas ratas, į kurį aš ir įsiliejau.
Geras mano bičiulis supažindino mane su Stano, jis parašė man dainą, tada reikalai ir pajudėjo. Draugai man dar ir sakė, kad būtų labai smagu, kad ir Zvonkus man dar kažką parašytų. Mes susipažinome, trumpai pakalbėjome apie dainas ir susitarėme susirašyti“, – prisiminė Katažina.
Tiesa, ne viskas greitai klostėsi. Deivydas neslėpė, kad yra labai užsiėmęs ir šiuo metu negali jai padėti, tačiau jų keliai ir toliau vis susikirsdavo.
„Taip viskas susiklostė, kad Stano mane išgirdo, pamatė, ir aš jam kaip atlikėja labai kritau į akį. Jis man pasakė, kad daro atranką į „Chroų karus“ ir pasiūlė man sudalyvauti. Aišku, kad aš norėjau – ten kur muzika, ten ir aš. Atsidūriau atrankoje ir galiausiai užkuliuose, kur vėl susitikau su Deivydu Zvonkumi, kuris jau mane sveikino su išleistu albumu, kuriame buvo jau dvi lietuviškos dainos. Bet jame dar nebuvo Deivydo Zvonkaus dainos. Sakiau, kad nuo jo neatstosiu ir kad jam reikės dainą parašyti bent kitam albumui.
Vis mes vienas kitą užkalbindavome, šypsojomės, galiausiai ir kavos nuėjome. Niekada nesakyk niekada, kartais net nepastebėsi, kaip „užkabins“ ir suprasi, kažko per daug apie jį galvoji, kad kažko tau trūksta. Nepastebi, kaip įsiveli į jausmus, tai lyg narkotikas“, – teigia atlikėja.
Pokalbio metu moteris atskleidė, kad nors ji su savo vyru labai skirtingi žmonės, vis dėlto tai jiems padeda kurti turiningesnį ir geresnį santykį. Neseniai atšventusi 9 metų santuokos sukaktį su Deivydu Zvonkumi, Katažina pasidalijo ilgo ir laimingo gyvenimo receptu.
„Atsakysiu labai taikliai ir tinkamai šiai pokalbių laidai – pasikalbam, nes nėra geresnio vaisto nei pasikalbėjimai. Labai blogai, kai kaupi daug ką savyje. Turbūt gyvenimo patirtys užgrūdina labiausiai, o ne jaunatviškas polėkis ar aistra, kuri su metais vis blėsta“, – sako laidos pašnekovė.
„Iki šiol mes esame labai paprasi ir kuklūs, ganėtinai savikritiški. Mums visąlaik negana tobulumo, jo siekiame ir siekiame <...>. Prisimenu, kai įsigijome namus, Deivydas man sakė: „pamatysi, koks aš grybas esu, tu išsiskirsi su manimi poryt, nes aš nieko nemoku“. O aš jam sakiau, kad iš manęs nekokia žmona, kad aš negaminsiu pusryčių, kad aš nesu šeimyninkutė, ne ta „tikroji“ žmona. Bet vis dėlto mes priimame vienas kitą tokius, kokie esame, atrandame kitokius sprendimus.
Taip, kartais paburbame, bet tai ir lieka tik burbėjimo lygyje, bet anksčiau ar vėliau mes vienas kito atsiprašome. Ne kartą esu pagalvojusi, kokie esu laiminga ir kaip man norisi tuos santykius sėdėti ir nešti. Niekada su Deivydu neturėjome jokių santykių krizių ir kartais net sau to pavydžiu“, – šyptelėjo ji.
Visą pokalbį su Katažina Zvonkuviene pamatykite pokalbių laidoje „Pasikalbėkim“:
