• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kokias paslaptis saugo mūsų šalies vandens telkiniai? Alytaus rajone, Žuvinto biosferos rezervato pelkėse, ekologai rado įspūdingą staigmeną – vandens riešutų. Jie, spėjama, 700 metų senumo.

Kokias paslaptis saugo mūsų šalies vandens telkiniai? Alytaus rajone, Žuvinto biosferos rezervato pelkėse, ekologai rado įspūdingą staigmeną – vandens riešutų. Jie, spėjama, 700 metų senumo.

REKLAMA

Po ledynmečio, prieš daugybę tūkstančių metų pradėjusios formuotis darbartinės Žuvinto biosferos rezervato pelkės – pilnos paslapčių. Ekologas Arūnas Pranaitis parsineša indą, o jame – iš ežero dugno ištraukti vandens riešutai – agarai.

„Tai yra vienas įdomiausių ir paslaptingiausių augalų, kurie yra aptikti Žuvinto rezervate ir šiaip Lietuvoje“, – sako A. Pranaitis.

Rasti riešutai – jau be branduolių. Tik kevalai. Jie puikiai išsilaikę. Vandens riešutai ištraukti iš maždaug metro gylio. Manoma, kad pelkių dugne jie išgulėjo daug šimtmečių.

„Turi maždaug apie 700 metų. Labai įdomu tai, kad Žuvinto ežero dugnas yra labai dumblingas ir tame dumble vyrauja bedeguonė atmosfera. Nukritę riešutai jie labai menkai suyra, pasilieka labai ilgą laiką. Žinoma, jie nebegyvi, bet liekanos labai įdomios“, – sako A. Pranaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Plūduriuojančius riešutus savo dvarų tvenkiniuose pasisodindavo ir augindavo didikai, jų atsiveždavo ir iš kitų šalių. Vėliau augalas dėl neaiškių priežasčių išnyko. Pirmą kartą Žuvinto rezervato ekologai vandens riešutų buvo radę ir prieš kelerius metus.

REKLAMA

„Plūduriuojantysis agaras – vandens riešutas – jau buvo žinota iš anksčiau. Bet mes specialiai nutarėme patyrinėti kas gi yra ežero dugne. Ir aptikome, kad šių labai įdomių augalų rūšių, kurie Lietuvoje yra išnykę, yra ne taip ir mažai“, – teigia A. Pranaitis. 

Pirmuosius rastus vandens riešutus ištyrė mokslininkai ir nustatė, kad jie – labai seni. Dabar rastus irgi perduos ištirti – mokslininkai atliks išsamesnius tyrimus. Bet neabejojama, kad ir šie yra ne mažiau 700 metų senumo.

REKLAMA
REKLAMA

„Kaip rūšis, šitame rezervate ir ežere, visiškai nebuvo žinoma, ir paaiškėjo, kad jie ne tik kad šviežiai išnykę. Jie labai labai seni. Pagal tyrimus anglies izotopų nustatyta, kad vidutinis jų amžius apie 770 metų. Tai reiškia, kad jie yra beveik mūsų valstybės amžiaus“, – tvirtina A. Pranaitis.

Anot ekologo, agaras galimai augo ir kituose šalies vandens telkiniuose.

„Galima manyti, kad jis buvo. Hidronimai sako, kad Zarasų, Ignalinos rajonuose gal ir buvo. Ką mes matome iš nuosėdų, kurias turime Žuvinto ežere – tai jis savo laiku buvo gausus. Bet kaip sakiau, prieš kelis šimtus metų“, – sako A. Pranaitis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Agaras – šilumą mėgstantis augalas. Jis ir dabar natūraliai auga kitose šalyse. Lietuvoje vandens riešutų galima pamatyti privačiuose telkiniuose. Žmonės jų pasisodina. Tačiau atkurti natūralioje gamtoje ekologai nepataria. Kai kurios užsienio valstybės vandens riešutą yra paskelbusios kaip invazinį.

„Mes nežinome, kaip agaras įtakos ekosistemas. Ir ar yra prasmė jį atkurti, nes kai kurios augalų rūšys gali turėti daugiau neigiamą nei teigiamą poveikį. Be abejo tai yra labai graži, įdomi ir istorinė rūšis, tačiau aš nemanau, kad būtų labai prasminga, tikslinga ir atsakinga. Per šimtus metų ežeras labai pasikeitė, ekosistema pasikeitė“, – pasakoja A. Pranaitis. 

Vandens riešutų iki šiol randama Latvijoje, Daugpilės apylinkių ežeruose. Lietuviai agarui turi ir kitą vardą – ragotė. Į saugomų augalų sąrašą plūduriuojantis riešutas įtrauktas Latvijoje, Lenkijoje ir kitose kaimyninėse šalyse.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų