Lietuvos ūkininkai –yra kantrūs žmonės, bet jei jau trūksta žemdirbio kantrybė, gero nelauk. Gali ir šakes į rankas paimti, gali traktoriumi kelią užblokuoti ar, švelniausiu atveju, laužą užkurti.
Žemdirbiai pyksta, kad jų ministras Kęstutis Navickas labiau rūpinasi aplinkos apsauga, o ne jų interesais.
„Tų problemų, atrodo, ūkininkai tiek daug turi. Ir jos visos išsakytos. Ir niekas neišgirsta ir sako, kad mes su jais nebendraujame. Taip nėra“, – pasakoja Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis.
„Aš darau savo darbą taip gerai, kaip aš jį suprantu. Ir įvertinimas gali būti ir toks, ir toks“, – sako K. Navickas.
Ūkininkas: kas darosi mūsų žemdirbystėje?
Ūkininkas Juozas Beinoras iš Širvintų rajono žodžių į vatą ar šiaudus nevynioja: mėšlu daugiau laukų netręš, o veš trąšas prie Seimo ir Vyriausybės – gal ten pagaliau sudygs sveiko proto sėkla? Pyksta paprastas žmogus dėl Lietuvos žemės ūkio politikos, kurioje paprastam žmogui vietos neliko.
„Kas darosi mūsų žemdirbystėje, kas darosi? Art žemės neduoda, nieko neduoda ir man, mano nuosavoj žemėj komanduoja visi. Tai nesėk, tai neark, tai aš šiemet visas karves naikinu ir arsiu! Jau baigiu savo ūkininkavimą su tom karvytėm, neapsimoka jau ir gana jau“, – teigia ūkininkas Juozas Beinoras.
Piktinasi pilietis Juozas, kad Aplinkos ministerijai panorėjus, jo derlingos žemės pievomis tapo. Nes atsižvelgė sprendimų priėmėjai į Europos Sąjungos reikalavimą bendrijos šalyse saugoti 30 procentų teritorijos ir dar trečdaliui to ploto taikyti griežtos apsaugos režimą.
Tad padidino saugomų teritorijų plotus. Ir taip beveik 100 tūkstančių žemės savininkų sužinojo, kad jiems priklausanti žemės dalis tapo natūralia pieva ir šlapyne, kurioje ūkinė veikla draudžiama. Ir dar patys turės tas pievas nusišienauti.
„Mūsų žemės pripažintos labai derlingos, kur balų turi 20–25, tai jei aš už pievas gausiu 80 eurų? Tai kur čia sąmonė? Tai gerai, mes šienausim, presuosim ir šieną žemės ūkio ministrui nuvešim, kur jis ten gyvena, tai tegul valgo, jei suprantam eina į tą vietą, kur nieko neišmano. Streikavo mokytojai, streikavo ūkininkai, degino laužus, statė kryžius, tai nieko nepadės! Jie kaip bumbukai sėdi užsidarę ir viskas“, – teigia J. Beinoras.
Kaltina vežant grūdus iš Rusijos
Ūkininkai protestuoja prieš žalingą žemės ūkio politiką. Sąrašas ilgas: tai ne tik didinamas daugiamečių pievų plotas, bet ir rusiškos kilmės grūdų įvežimas į Lietuvą, ir drastiškai didinamas akcizas suskystintoms dujoms, ir drastiškai sumažėjusios pieno ūkių pajamos.
„Susikaupė problemos ne tik Lietuvoje, bet ir bendrijos mastu. Problemos vieni ūkininkai spręsti negali“, – sako ūkininkas Kamalas Zulfievas.
Pasak ūkininkų, grūdų saugyklos perpildytos grūdais iš Rusijos ir Ukrainos. Dėl to jie atpigo vos ne per pusę, tačiau duonos kainoms parduotuvėse tai įtakos nedarė. Kažkas kraunasi turtus iš karo, o Lietuvos valdžia neužkardo kelio grūdų importui, nors aplinkinės šalys tai daro. Tačiau ministras tikina nieko apie šią problemą negirdėjęs.
„Neturime tokios informacijos. Importo kiekiai kartais yra mažesni nei iki Rusijos invazijos į Ukrainą“, – tikina K. Navickas.
Laužai – tik simbolinė protesto akcija. Jei liks neišgirsti, ūkininkai ketina aplankyti Seimą. Kadangi ne pėsti, tai su traktoriais. Kaip vokiečiai padarė – ten šimtai traktorių užblokavo įvažiavimus į greitkelius, dalis pasuko vežėčias net prie Brandenburgo vartų Berlyne. Juos papiktino panaikintos lengvatos dyzelinui.
O kai supyksta prancūzų ūkininkai, jie verčia mėšlą prie greito maisto restoranų – taip rudenį Prancūzijos žemdirbiai protestavo prieš mėsos importą iš svetur.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
