Sveikuoliai ant Vilnelės kranto Pūčkoriuose jau tapo gana įprasti – grupelė, pasivadinusi „Vilnelės pankais“ laukia kitų entuziastų. Vieni jau išsirengę, kiti šildosi kūną trindami rankomis, o treti dar tik pradeda nusirenginėti. Tiesa, šokti į vandenį iškart nusirengus – šiukštu negalima. Pirmiausia reikia atlikti kvėpimo pratimus.
„Prieš lendant į vandenį reikia pakvėpuoti. Tas kvėpavimas yra specialus, ten yra trys intervalai tam tikri ir tuos tris intervalus atlikus galima saugiai lįsti į vandenį. Iš esmės tu užsitikrini, kad tu neperšalsi ir panašiai. Tai tas kvėpavimas ir protinis pasirengimas yra tie dalykai, kurie gali atvesti ir įlaipinti“, – sako „Vilnelės pankas“ Povilas Poderkis.
„Mes pakvėpuojame – kas kada, dažniausiai tik atsibudę. Tada turime savo ryto rutiną, vėlgi, savo namuose ar pusryčiaujame, ar ką, ir tada renkamės kartu, einame į šaltą vandenį“, – pasakoja „Vilnelės pankė“ Ignė Degutytė.
Tiesa, iššūkiai nesibaigia ir į vandenį įlipus – reikia dar ir žinoti, kaip jame ramiai išbūti. O kai kurie prisipažįsta, kad būtent panerti iki kaklo jiems yra sunkiausia maudynių dalis.
„Būname jame keletą minučių, lėtai, ramiai, ir išlindę vėlgi nepametame vėl fokuso į savo kūną“, – sako Ignė.
Ignė ir Skirmantė maudymąsi šaltame vandenyje praktikuoja jau trečią sezoną ir pasakoja, kad toks užsiėmimas naudingas tiek kūnui, tiek psichologinei būsenai.
„Sumažėjo peršalimo absoliučiai atvejų mano gyvenime, ir daugelio gyvenime, kas ateina. Daug kas džiaugiasi pagerėjusia miego kokybe, bet, ko gero, ką išskirčiau ir ką patyriau labiausiai aš, tai yra mano ta psichologinė būsena ir daug kas yra liudytojai to paties, kad būtent šitas metodas: šaltis, kvėpavimas prieš tai, jisai padeda subalansuoti hormoninę sistemą, emocinę būseną ir tai labai jaučiasi tiek tiesiog bendroje nuotaikoje, nes visa diena yra kažkokia tiesiog paprasta, lengva ir džiaugsminga“, – tikina Ignė.
„Realiai mažiau sergu, praktiškai nei karto gal nesirgau per tuos tris metus, labai emocinė būklė pagerėjo, labai duoda jėgų, labai smagi kompanija, tai tokia bendruomenės galia irgi, ir ką, šiaip labai labai pakelia gyvenimo kokybę labai paprastu ir pigiu būdu“, – sako Skirmantė.
Nereikia ir kelių metų, kad žmogus suprastų naudą – maudymosi šaltame vandenyje privalumais džiaugiasi ir į Vilnelę brendantys pirmąjį savo sezoną.
„Pagrinde yra emocinė nauda man, tiesiog va toks, sakau, persikrovimas, ir man po sunkaus ryto, po išsiruošimo, aš galiu normaliai, stabiliai po to pradėti dieną, nes iš tikrųjų turint tris vaikus susiruošti iš ryto yra didelis chaosas. O va čia atsigavus, atsiprausus, va taip, atsigaivinus, tada vėl naujai žiūri į visą dieną“, – tikina „Vilnelės pankė“ Kristina.
„Vilnelės pankai“ šaltame vandenyje praleidžia keleta minučių, o tada išlindę brenda atgal į krantą.
Matyti net ir iki kur drąsuoliai buvo įlindę – kūnai iki kaklo išmušti raudonio. Tačiau neapsigaukite – dabar „Vilnelės pankai“ jau laimingi.
„Vėliau sužinojau, kad ir mokslas tai patvirtina, labai daug tyrimų yra padaryta, kaip chemija veikia nuo to streso, kurį patiriame šaltame vandenyje, apskritai, tai yra labai smagu, tiesiog nuo to, kaip atšilinėjame mes visi, mes laimingesni visi esam, nors taip gal neatrodo, nes mes ką tik lipome į šaltą vandenį“, – aiškina Povilas.
Vieni į vandenį lenda bene kasdien – esą tokia rutina jiems labiausiai tinka. O kitiems užtenka ir 3–4 kartų per savaitę. „Vilnelės pankai“ pasakoja, kad yra tekę maudytis ir prie itin žemos temperatūros – 19 laipsnių šalčio. Šeimos gydytoja tokią praktiką giria – esą šaltis organizmui kelia stresa ir taip padeda sustiprinti imuninę sistemą.
„Jinai turi tokį kaip ir tokį atminties fenomeną. Tai reiškia, kuo mes dažniau sukelsime sau stresą, kaip šiuo atveju, pavyzdžiui, lįsdami į šaltą eketę, organizmas kiekvienąkart vis lengviau pradeda adaptuotis. Tai, na, iš esmės, adaptavimas vyksta ne tik šaltame vandenyje, bet taip pat vyksta ir apskritai susiduriant su stresu gyvenime. Tarkime, laikant egzaminus arba dirbant intensyvų protinį darbą“, – sako „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Jukšienė.
Vis tik perspėja, kad be specialaus pasirengimo ir žinių tai daryti pavojinga. Ji pataria pirmiausia į vandenį bristi vos minutei, vėliau – porai.
„Galima tai daryti kas trečią, kas ketvirtą dieną, pasižiūrėti, kaip jūs reaguojate, ar jūs po pačio įlindimo į eketę ar šaltą vandenį jaučiatės gerai, nes kartais būna žmonės tiesiog iš karto suserga, po pačio pirmo karto. Tai jeigu jūs susirgote jau keletą kartų iš eilės būtent po maudymosi proceso, vadinasi, šitas grūdinimosi būdas yra tiesiog ne jums“, – teigia I. Jukšienė.
Be to, galima ir susigadinti sveikatą.
„Ko reikėtų nepamiršti, kad imuninė sistema gali būti skatinama ir stiprinama tik tai tuomet, kai ji yra sveika. Žmonės neįvertina, kad po persirgimo imuninė sistema taip greitai neatsistato. Ir jeigu mes pradėsime arba tęsime grūdinimosi procesą dar neatsistačius būtent imuninei sistemai, mes galime vėl iš naujo susirgti“, – primena I. Jukšienė.
Anot gydytojos, į kliniką kreipiasi vis daugiau neapdairiai bandžiusių grūdintis pacientų – jie skundžiasi ne tik kvėpavimo takų ligomis, bet ir šlapimo takų infekcijomis.
