• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aukštos palūkanos mažina infliaciją ar tik šeria komercinius bankus milijoniniais pelnais? Europos Centriniam Bankui palūkanas padidinus iki 4 procentų, dėl jų poveikio jau nesutaria ir Lietuvos bankas bei premjerės patarėjas, buvęs to paties banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis skeptiškai vertina tai, kad Lietuvos banko vadovas nesipriešino dar vienam palūkanų pakėlimui.

Aukštos palūkanos mažina infliaciją ar tik šeria komercinius bankus milijoniniais pelnais? Europos Centriniam Bankui palūkanas padidinus iki 4 procentų, dėl jų poveikio jau nesutaria ir Lietuvos bankas bei premjerės patarėjas, buvęs to paties banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis skeptiškai vertina tai, kad Lietuvos banko vadovas nesipriešino dar vienam palūkanų pakėlimui.

REKLAMA

Vos 5 procentai iš kelių šimtų tūkstančių būsto paskolų turėtojų Lietuvoje yra užfiksavę palūkanas. Priežastis paprasta – komerciniai bankai tokios alternatyvos arba nesiūlo, arba pasiūlo tokias aukštas palūkanas, kad fiksuoti tiesiog neapsimoka.

Kintamoms palūkanoms augant jau ilgiau nei metus, Lietuvos bankas galiausiai nusprendė Seimui siūlyti liepti bankams fiksuotas palūkanas žmonėms siūlyti visais atvejais, bent penkeriems metams, ir už tai neužsiplėšti neadekvačių sumų.  

REKLAMA
REKLAMA

„Siūlo tuo atveju, jei klientas pats paklausia. Tie klientai, kurie nežino apie tokią galimybę, jie lieka be informacijos. Kita vertus, pasiūlymuose numatome, kad komercinis bankas galėtų pagrįsti kainos dydį – fiksuotos palūkanų normos dydį“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

REKLAMA

„Čia yra svarbus žingsnis, čia turėjo būti įdiegta mūsų bankų sistemoje ir prieš 10, ir prieš 20 metų“, – teigia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys.     

Jei tokia sistema gyvuotų seniai, dėl aukštų palūkanų dabar kentėtų ne kas penktas lietuvis, nes tiek dabar moka išbrangusias būsto paskolas, o gerokai mažiau.  

„Su fiksuotomis palūkanomis ir būtų mokėję visada tą patį procentą, nepriklausomai, kokia makroekonominė padėtis, nepriklausomai nuo nieko, jų vartojimui tai beveik nedarytų įtakos“, – pabrėžia ekonomistas Algirdas Bartkus.

REKLAMA
REKLAMA

Kol Lietuvos bankas siūlo kitose šalyse seniai veikiančias naujoves, netyla diskusijos ir dėl aukštų Europos Centrinio Banko palūkanų naudos, ar kaip tik žalos. Buvęs Lietuvos banko valdybos narys, dabartinis premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Raimondas Kuodis aiškina, kad aukštos palūkanos visai nemažina infliacijos.  

„Palūkanų kilnojimas – ne tiek makroekonominis, kiek perskirstymo instrumentas. Šiuo atveju – iš kreditorių skolininkams. Jeigu palūkanos tikrai veiktų, infliacija Europoje nebūtų pasiekusi 10 procentų“, – tikina R. Kuodis.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos banko vadovas, atvirkščiai, mano, kad palūkanų kėlimas yra tinkamas būdas kainoms mažinti.  

„Bazinės palūkanų normos 4 proc. jau sukuria pakankamai ribojančią aplinką, kurioje išsilaikius ilgą laiką, gali tikėtis, kad infliacija sistemingai mažėja žemyn“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.     

Europos Centrinis Bankas dešimtą kartą iš eilės pakėlė palūkanas iki 4 procentų. Sprendimą visų euro zonos valstybių centrinių bankų vadovai priima bendru sutarimu ir G. Šimkus šiam pakėlimui nesipriešino.

REKLAMA

Tačiau I. Šimonytė pripažįsta, kad aukštos palūkanos gyventojams ir verslui turės neigiamų padarinių.  

„Europos Centrinis Bankas reaguoja tiesiog pagal vadovėlį, o pasekmės realiai ekonomikai tikrai gali būti nebūtinai vien teigiamos. Kredito brangimas ir naujo kredito prieinamumas verslams ir ekonomikai, žinoma, yra problema“, – teigia I. Šimonytė.  

„Kol kas gal dar pernelyg anksti sakyti, koks tas poveikis, bet, be abejonės, jis yra. 8,88 proc. vasario mėnesį vidutinė metinė infliacija, o dabar 7,7 proc.“, – sako A. Bartkus.  

REKLAMA

Didesnė dauguma ekonomistų laikosi vidurio – išaugusios išlaidos blogina žmonių ir verslo finansinę padėtį, tačiau, mažiau perkant, krenta ir kainos. O kiek tai sumažins infliaciją, toks išminčius esą nėra ir Europos Centrinis Bankas.  

„Aš 5 metus studijavau ekonomikos planavimą, kad suprasčiau, jog dažnai jos planuoti tiesiog neįmanoma. Vis tiek vienas atvejis iš 20 nutinka taip, kad kelk palūkanų normas kiek nori – vis tiek infliacija dar labiau įsivažiuoja. Mes negalime suplanuoti ekonomikoje tokios daugybės žmonių veiksmų“, – sako K. Kupšys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario, teoriniai būdai mažinti infliaciją nebūtinai virs praktika.  

„Gali būti, kad dabar gyvename ypatingomis sąlygomis, kai palūkanų kėlimas švelnins infliaciją, vers verslininkus mažiau investuoti, o žmones – mažiau pirkti būstus, bet infliacija vis tiek gali išlikti aukšta“, – sako K. Kupšys.  

Tačiau, kaip teigia ekonomistas A. Bartkus, kito visuotinio įrankio nei palūkanų kėlimas Europos Centrinis Bankas tiesiog neturi.  

REKLAMA

„Gal kažkas būtų veiksminga Lietuvoje, bet totaliai neveiksminga Lisabonoje. Gal kažkas veiksminga Lisabonoje, bet visiškai neveiks Helsinkyje ir Vilniuje“, – teigia A. Bartkus.  

Lietuvos banko vadovas viliasi, kad dešimtas palūkanų pakėlimas – galbūt jau paskutinis. Bet to ekonomistai tikėjosi ir po devinto pakėlimo liepą.

Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų