Marija (vardas pakeistas – aut. past.) bijo prarasti savo sūnų, kurio prieš daugiau nei 2 metus su sugyventiniu lietuviu susilaukė Norvegijoje. Šią žiemą ji su vaiku grįžo į Lietuvą.
„Turėjome tokią sunkią namuose atmosferą, mes kaip ir buvom nutarę paimti pertrauką, kad aš čia atvažiuoju dirbti, mes pailsėsime vienas nuo kito, pasižiūrėsime, kaip bus toliau“, – teigė moteris.
Marija sako, kad vaiko tėvas neprieštaravo, jog ji kelias savaites pagyvens Lietuvoje.
„Tai jis mus nuvežė į oro uostą, jis žinojo, kur aš gyvenu, kur mūsų vaikas yra – su manim, jis visą laiką bendravo su vaiku“, – sakė vilnietė.
Tačiau po kurio laiko, kai moteris su vaiku į Norvegiją negrįžo, vyras kreipėsi į teismą dėl vaiko priežiūros. Lietuvos teismai nustatė, kad vaikas laikinai turi gyventi su mama. Berniuko tėvas liko Norvegijoje, o Marija ten grįžti nenori. Jos advokatas paaiškina, kodėl.
„Vaikui Norvegijoje buvo nesaugi aplinka augti, vystytis ir tobulėti, kadangi motinos atžvilgiu vaiko akivaizdoje buvo naudojamas psichologinis smurtas, taip pat nevengta ir fizinių veiksmų“, – kalbėjo motinos advokatas Paulius Gutauskas.
Kaip porai sekėsi gyventi, sako savo akimis mačiusi Marijos mama, kuri Norvegijoje prižiūrėjo anūką.
„Čia yra protu nesuvokiama, pirmas dalykas, mano dukra ten tokį smurtą matė emocinį, psichologinį ir visokį, jeigu jis prieš mane, mamą, sugebėjo ir rankas kilnot. Jis mane taip stūmė iš miegamojo, kad atsidūriau kitame miegamo krašte, atsitrenkiau į staktą“, – pasakojo vaiko močiutė.
Kreiptis į Norvegijos policiją nei mama, nei močiutė sakė tada nedrįsusios. Tačiau pareigūnų pagalbos paprašė po vieno konflikto su berniuko tėvu Lietuvoje.
„Jis tiesiog traukė mane iš mašinos, lupo iš mano rankų vaiką, taip sukeldamas man fizinį skausmą ir liko mėlynės ant rankų“, – sakė Marija.
„Policija nurodė, kad nėra tyčios vaiko tėvo veiksmuose, nors fizinis veiksmas buvo“, – pridūrė moters advokatas.
Dar du teismai nurodė, kad Marijos sūnus turi būti grąžintas į Norvegiją, nes iš ten mama, anot teismo, jį išvežė neteisėtai.
„Neva tėvas davė tik tam tikram laikui sutikimą vaikui paviešėti Lietuvoje, tačiau tėvas įrodinėja, kad vaikas yra Lietuvoje neteisėtai, kadangi praėjo tos kelios savaitės“, – aiškino P. Gutauskas.
„Protu nesuvokiama, ko jai ten važiuot, kad jis ją užmuštų? Nei jis žiūrėjo, nei jis maitino, jis supratimo neturi apie tą vaiką, nei kaip jį aprengti, nei kaip jį pamaitinti“, – sakė močiutė.
„Vaiko širdis yra ten, kur mamos širdis, aš nesu bloga mama, mano vaikas lanko darželį, mano vaikas lanko būrelius. Juo yra rūpinamasi, aš esu tvarkinga moteris, savo vaiko pagrobėja. Aš visas moteris raginu apsisaugoti ir negimdyti užsienyje, nes tai yra labai pavojinga“, – verkdama kalbėjo Marija.
Spręs Norvegijos teismas
Labiausiai Mariją piktina, kad ginčą dėl vaiko turės spręsti Norvegijos teismas.
„Skaudžiausia, kad tai lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, mes abu lietuviai ir nesuvokiama, kodėl mano vaiko klausimas turėtų būti sprendžiamas Norvegijoje“, – teigė vilnietė.
Spręsti išvežtų vaikų problemas šalyje, kurioje jie gyveno, reikalauja Hagos konvencija.
„Toje šalyje, kur tas vaikas gyveno, yra pakankamai surinkta duomenų, ir institucijos tą situaciją žino, logiška, kad tie klausimai turėtų būti sprendžiami toje šalyje“, – aiškino advokatas Gintaras Černiauskas.
Tačiau Marijos advokatas sako, kad konvencijoje yra išimtys, pagal kurias jos sūnaus nereikėtų vežti į Norvegiją.
„Kai vaikas yra prisitaikęs gyventi Lietuvoje, arba kai vaikas būtų grąžinamas į savo kilmės šalį, tačiau pakliūtų į kitą netoleruotiną situaciją, ar vaikui būtų padaryta fizinė ar psichinė žala“, – teigė P. Gutauskas.
Marijos advokatas piktinasi Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnyba, kad neįvertino, kaip berniukas adaptavosi Lietuvoje, čia lanko darželį ir būrelius – dėl to galbūt jam čia likti būtų geriau ir saugiau.
„Visada tos valstybės pasiklausiama, ar grįžti bus saugu, ar nekils kažkoks pavojus, ir tas pavojus siejamas su tuo iš tėvu, kuris gyvena toje valstybėje, tiek apskritai gali būti siejamas su kokiais nors neramumais valstybėje“, – aiškino Vaiko teisių gynėja Ugnė Klingerė.
Teisininkai perspėja, kad vaikas iš šalies gali būti išvežamas tik tėvams sutarus. Jei vienas prieštarauja, reikia kreiptis į teismą, kitaip gresia rimti nemalonumai.
„Bėgdama jūs sudeginat visus tiltus. Jūs paliekate smurtautojui galimybes susitvarkyti, kad būtų sunaikinti visi įrodymai ir padaryti jį iš neteisio asmens į teisuolį, kuris dabar rėkia, kad jo yra pažeistos teisės“, – kalbėjo G. Černiauskas.
Dėl vaiko pagrobimo Marija gali būti teisiama tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje. Net jei bylos nebus, įrodyti, kad geba tinkamai auginti savo vaiką Marijai gali būti sunkiau.
„Kai tu nesupranti, jog egzistuoja tam tikros taisyklės, kurių tu privalai laikytis, jų nesilaikai, sąmoningai nesilaikai, bandai spręst problemą kitokiais būdais, tai reiškia, kad tu ir kaip tėvas ar motina nevisiškai tinkamai vykdai savo pareigas“, – aiškino advokatas.
Advokatas ragina smurtą patiriančias tiek moteris, tiek vyrus, gyvenančius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, netylėti.
„Teisės būtų apgintos, nesvarbu kokios tautybės ji yra, kokios rasės, bet mūsų lietuvaičiai sugeba pratylėti ilgą laiką, prakentėti, o po to dar neteisėtai pasielgti“, – pridūrė jis.
Ką mano apie visą šią istoriją, klausėme ir vaiko tėvo. Jis pakomentuoti žadėjo gruodį, kai, kaip sako, išsispręs klausimas dėl vaiko.
Daugiau sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
