Archeologė rikiuoja Kernavėje aptiktus unikalius radinius – tai pirmieji lietuviški pinigai.
„Svoris jų labai standartinis, tų pilnai išlikusių 108–105 gramai“, – pasakoja archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė.
Ši valiuta buvo naudojama baltų genčių gyvenamose teritorijose viduramžiais – 11–14 amžiuje.
Labai labai [nustebome], nes čia retas radinys, ir būtent Kernavėje retas radinys“, – sako studentas Nikita Strakovskij.
Sėkmė surasti šį lobį nusišypsojo Vilniaus universiteto archeologijos studentui. Vaikinas sako negalėjęs patikėti, kad atkasti metalo gabalėliai – tai senoviniai pinigai.
„Galvojau, kad čia durų rankena ar kažkas tokio, ir buvau labai nustebintas, kad čia lietuviškas ilgasis“, – stebisi N. Strakovskij.
O ir rastas lobis labai netikėtoje vietoje. Šiuo metu Kernavėje studentai kasinėja gerokai vėlyvesnę nei viduramžiai Kriveikiškio dvarvietę.
„Tyrimus vykdome pagrindinio dvaro pastato vietoje, mūrai, kuriuos kasame priskirti yra 19 gal 18 a. pabaigos pastatui. <...> Jis rastas šalia mūrų, atsitiktinumo dėka nesunaikintas, nes rūsys perkastas gal už 10 cm“, – sako D. Baltramiejūnaitė.
Kas galėjo pinigus čia paslėpti ar pamesti – belieka tik spėlioti, tačiau, pasak archeologų, toks kiekis lietuviškų ilgųjų priklausė itin turtingam žmogui.
„Vienas – [galima nusipirkti] nedidelę bandą avių, nuo 5 iki 15, arčiau 5, arba gerą melžiamą karvę. Du – tai karo žirgas, ir reikia suprasti, kad žirgas tuo metu buvo prabangos prekė kaip šiuo metu patys geriausi sportiniai automobiliai“, – pasakoja Kernavės archeologinės vietovės muziejaus vadovas Andrius Janionis.
Rasti vientisus tokius pinigus – tikra retenybė, nes ši valiuta itin dažnai buvo dalijama – už mažesnės vertės prekę tiesiog atkirsdavo mažą gabalėlį.
„Reikėdavo atsiskaitymo už mažesnį daiktą tai reikdavo padalinti“, – teigia D. Baltramiejūnaitė.
Šie pinigai – tai kone gryno sidabro lydinio lazdelės. Tą patvirtina jau prieš beveik tris dešimtmečius taip pat Kernavėje rastas kitas lobis – tąkart 5 lietuviški ilgieji.
„Sidabras gali varijuoti nuo 50 proc., Kernavėje, kur yra rasti radiniai, tai nuo 80 proc. sidabro sudėtyje iki beveik gryno sidabro“, – sako A. Janionis.
O Kernavėje būsimieji archeologai viliasi surasti dar daugiau vertingų radinių, o ypač senųjų pinigų. Visus radinius ketinama ištirti ir surengti parodą.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
