• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuva pradeda jausti išaugusio COVID-19 sergamumo pasekmes. Per vakar užfiksavus daugiau nei 400 naujų infekcijų, medikai prabyla – ligoninėse pradeda trūkti lovų, karštoji koronaviruso linija visiškai perkrauta, tūkstančiai žmonių negali prisiskambinti, nauji židiniai tampa nebeatsekami. Mokslininkai prognozuoja, kad lapkričio pradžioje kasdien naujų atvejų gali būti daugiau nei po 1000.

Lietuva pradeda jausti išaugusio COVID-19 sergamumo pasekmes. Per vakar užfiksavus daugiau nei 400 naujų infekcijų, medikai prabyla – ligoninėse pradeda trūkti lovų, karštoji koronaviruso linija visiškai perkrauta, tūkstančiai žmonių negali prisiskambinti, nauji židiniai tampa nebeatsekami. Mokslininkai prognozuoja, kad lapkričio pradžioje kasdien naujų atvejų gali būti daugiau nei po 1000.

REKLAMA

Santaros klinikose sparčiai pildosi COVID-19 pacientams skirtos lovos. Nors vietų dar netrūksta, ligoninė jau kalbasi su kitomis įstaigomis. Jei vietų pritrūktų, pacientai būtų gabenami į kitas ligonines.

Prieš savaitę Santaros klinikų reanimacijos skyriuje gulėjo 5 COVID-19 pacientai. Dabar jau septyni. Iš viso klinikos turi 102 lovas, skirtas koronavirusą pasigavusiems pacientams, tačiau beveik visos vietos užimtos.

REKLAMA
REKLAMA

„Kiekvieną dieną daugėja pacientų, šiandien dienai galima sakyti kritiška situacija, nes mūsų jau viršija 70 procentų, pasiekėme 80 procentų lovų užimtumą. L korpuse, infekciniame skyriuje, dedikuotų liko 5 lovos. Tai praktiškai šiandieną tikrai užimsime“, – sako Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

REKLAMA

Santaros klinikos kalbasi su Vilniaus miesto klinikine ligonine ir Respublikine Vilniaus universitetine ligonine. Prognozuojama, kad Santarose esamų vietų gali užtekti tik kelioms dienoms. Čia ir atsiranda problema: ne visos padėti turinčios, atraminės ligoninės gali pasiruošti priimti pacientų per tokį trumpą laiką.

„Kalbėjome su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriumi. Žinoma, ten reikėtų perorganizuoti tam tikras paslaugas ir jų lovas. Tam reikėtų 4-5 dienų, kas mūsų galva yra pakankamai daug“, – pasakoja A. Bilotienė-Motiejūnienė.

REKLAMA
REKLAMA

„Bandysim spręsti tą klausimą kaip būtų galima greičiau iškraustyti pacientus, nepakenkiant jiems. Kadangi yra ir sunkių pacientų, tačiau mes iš principo esame pasiruošę“, – teigia Vilniaus miesto klinikinė ligoninės vadovas Narimantas Markevičius.

„Jie turėtų mums prieš dieną, prieš dvi pranešti apie tai, kad planuoja nukreipti pas mus COVID-19 pacientus. Mes turėtumėme atitinkamai persigrupuoti, nutraukti planinių paslaugų teikimą ir tada priimtumėme jų siunčiamus pacientus“, – kalbėjo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovė Jelena Kutkauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dalis atraminių ligoninių, kurios gali padėti COVID-19 centrams, pavaldžios savivaldybėms. Dėl to sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina vietos politikus nedelsti ir sprendimus priiminėti greičiau.

„Tie atsikalbinėjimai yra švelniai tariant keisti, o jeigu rimtai kalbant, aš manau, kad tai yra bandymas išvengti COVID-19 ligonių užsiguldymo, norint išlikti švaria ligonine. Vilniaus miesto savivaldybė turi nedelsiant bendradarbiauti su Santaros klinikomis, kurios yra organizuojanti ligoninė ir atsižvelgti į jų reikalavimus, prašymus ir tiek, kiek reikia lovų, tiek skirti, nes jos yra ir tikrai ne laikas užsiiminėti kažkokiais mistiniais remontais“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

REKLAMA

Per vakar nuo koronaviruso mirė penki žmonės, laboratorijos patvirtinto 413 naujų užsikrėtimų. Nors šis skaičius mažesnis nei užvakar, šeštadienį ar penktadienį, mokslininkų prognozės išlieka negailestingos – sergamumas COVID-19 augs, jei paskelbtų vietinių karantinų sąlygos išliks per švelnios.

„Jeigu lapkričio pradžioje nebus sugriežtintos karantino priemonės, tai mes turėsime milžinišką šuolį atvejų, apie tūkstantį ir daugiau per dieną, tai galėtų būti. Tikrai turėsime krizę sveiktos priežiūros sistemoje“, – pasakoja mokslininkė Ramunė Kalėdienė.

REKLAMA

Kaukių dėvėjimas visose viešose vietose raudonose savivaldybėse įsigalioja rytoj, tačiau Veryga neatmeta galimybės, kad Lietuvoje gali prireikti ir griežtesnių priemonių.

„Jeigu šitos priemonės nesuveiks, Vyriausybė spręs dėl griežtesnių priemonių, bet aš noriu dar vieną dalyką akcentuoti, mes nesilaikome ir tų priemonių, kurios yra priimtos, tai buvo priimtos priemonės dėl renginių, dėl atstumų, dėl kaukių dėvėjimo, tai pasižiūrėkim, ar tikrai mes laikėmės. Norėjom laisvės, per frazuojant kai kuriuos politikus daug „feelingo“, tai dabar turim daugiau koronaviruso“, – teigia A. Veryga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nerimą kelią ne tik augantis naujų COVID-19 atvejų skaičius, bet ir perkaitusi karštoji koronaviruso linija. Mat, prisiskambinti į liniją tampa vis sunkiau.

„Antplūdis yra apie antra savaitė ir per dieną skambučių sulaukiame 12-os tūkstančių, kai mes pajėgūs esame atsiliepti 4000 skambučių. Kiti likę skambučiai lieka neatsiliepti. Linija atsidaro 8-ą valandą ryte ir iškarto susikaupia skambučių eilė. Maksimali eilė yra 100-as įeinančių skambučių, o visi kiti skambučiai yra numetami automatiškai“, – kalbėjo karštosios linijos koordinatorė Greta Beinaravičiūtė.

REKLAMA

Skambučiai numetinėjami tam, kad karštoji linija visiškai neužlūžtų. Tuo metu Veryga viliasi, kad skambučių kiekį pavyks sumažinti sukūrus galimybę koronaviruso testui registruotis ne telefonu, o internetu.

„Yra ieškoma techninės galimybės dėl to, kad žmonės patys galėtų registruotis. Ne skambinant, o pasinaudojant internetinėmis technologijomis“, – sako A. Veryga.

Anot Verygos, šiuo metu tik COVID-19 pacientams yra skirta 663-ys lovos. Iš jų 400-ai užpildytos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų