• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dėl infliacijos Lietuvoje brangsta ne tik paslaugos, šildymas ar maistas – kainų pasiutpolkė įsisuko ir į šalies degalines. Degalų pardavėjai sako, kad dėl kainų šuolio kalta pasaulio rinkose brangstanti nafta, o ekspertai prognozuoja dar didesnį kainų augimą.

Dėl infliacijos Lietuvoje brangsta ne tik paslaugos, šildymas ar maistas – kainų pasiutpolkė įsisuko ir į šalies degalines. Degalų pardavėjai sako, kad dėl kainų šuolio kalta pasaulio rinkose brangstanti nafta, o ekspertai prognozuoja dar didesnį kainų augimą.

REKLAMA

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Ar pagrindinė degalų kainos kilimo priežastis yra tik žaliavinės naftos kainos kilimas, ar matot ir kitų veiksnių?

M. Dubnikovas: Pagrindinis – naftos brangimas. Nepamirškime, kad dar 2020 m. naftos kaina siekė 20 dolerių, o šiandien dienai turime jau 80. Tai yra pagrindinė priežastis dėl ko naftos produktai pabrango. O iš kitos pusės nepamirškime dar vieno dalyko – nuosekliai didėja akcizai. Tas kainoje taip pat atsispindi.

Tai nebuvo šio šuolio pasekmė, nes akcizai keitėsi gerokai anksčiau, bet kas liečia pačią sudedamąją kainą, tai vienareikšmiškai pabrango.

REKLAMA
REKLAMA

Na, o trečias dalykas, tai yra atlyginimų augimai. Per paskutinius du metus vidutiniškai atlyginimai padidėjo daugiau negu 20 procentų. Natūralu, kad tame tarpe ir degalinių operatorių atlyginimai turėjo augti. Tai taip pat atsigula į tą pačią kainą.

REKLAMA

Ponas Emili, kai kalbame apie augančias kainas, gal galite paaiškinti tokią situaciją? Bent jau anksčiau degalinių atstovai visą laiką tvirtindavo vieną dalyką – kai tik kainos pinga, sako, kad negali taip greit jų atpiginti, nes turi prisipirkę atsargų, o kai tik kainos brangsta, atsargų, kaip taisyklė, degalinės dažniausiai neturi ir iš karto kelia kainą. Kaip taip gali būti?

E. Cicėnas: Manau, kad į abi puses yra tam tikra inercija. Faktas, kad kažkiek tų atsargų yra, bet tai turbūt yra dienom matuojamas kiekis, o ne mėnesiais ar pusmečiu. Aš tuo klausimu nespekuliuočiau, nes inercija yra į abi puses.

REKLAMA
REKLAMA

Aišku, žmonės, vartotojai visą laiką jautriau reaguoja į tas situacijas, kai kainos kyla. Kai kainos mažėja, tai yra priimama kaip natūralus reiškinys ir mažiau sureikšminama.

Ponas Mariau, ar matote, kad infliacija kyla ir tos kainos gali užsukti infliaciją dar labiau, kai šnekame apie energetikos kainų kilimą?

M. Dubnikovas: Dar didesnis infliacijos kilimas yra galimas. Tačiau pavojingesnis efektas negu šitas šuolis yra ilgalaikė infliacija. Energetinių išteklių brangimas iš esmės beveik garantuoja, kad 2022 m. mes taip pat turėsime gana aukštą infliaciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dauguma politikų tikėjosi, kad šis infliacijos efektas bus laikinas, kad tik šiais metais šiek tiek paburbuliuosime dėl to, kad išėjome iš didelių suvaržymų, bet panašu į tai, kad tos kainos augs ir kitais metais, nes produkcija yra užprogramuota brangti.

Dabar gaminame pagal sutartis, kurios yra sudarytos prieš pusę metų, prieš 8 mėnesius prie pigesnių išteklių. Visa tai, ką gaminsime jau kitais metais, bus sutarta šių metų kainomis, kurios yra aukštesnės ir tai yra didesnis pavojus, kad kitais metais ta infliacija išliks mūsų kieme ir niekur nesitrauks.

Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų