Prekybininkai aiškina, kad dažniausiai vagia ne pavieniai asmenys, o ilgapirščių grupuotės, kurios vėliau pavogtas prekes parduoda antrinėje rinkoje, pavyzdžiui, turguje. Patys prekybininkai gūžčioja pečiais ir nežino, ką daryti. Esą vagys puikiai išmano teisės aktus ir vagia tik iki 150-ies eurų. Mat už didesnę sumą jau gresia baudžiamoji byla.
Vienoje Vilniaus parduotuvėje prisikrovęs pilną vežimą prekių vyras ramiai sau darda pro savitarnos kasas. O ant vežimo viršaus – greičiausiai pasisodinęs sūnų. Atrodytų įprastas vaizdas, tačiau vyras su pilnu vežimu prie savitarnos kasos susimokėti už prekes nė nestabtelėjo ir iš parduotuvės bandė pasišalinti nepastebėtas apsaugos darbuotojų.
„Pasiruošę, susiskaičiavę, pasidėlioję, turi įvairiausius dalykus, kurie gali nukreipti dėmesį. Pavyzdžiui, išnaudojamas yra vaikas“, – sako „Maximos“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Su tokia ilgapirščių kasdienybe prekybos centrai tikina gyvenantys nuolat.
Vien prekybos tinkle „Maxima“ nuo šių metų pradžios fiksuota virš 7 tūkstančių vagysčių. Nuo metų pradžios vagys pasisavino prekių už beveik 200 tūkstančių eurų. Kai tuo metu pernai vagysčių nuostoliai siekė vos kiek daugiau nei 70 tūkstančių eurų.
„Tai skaičiai yra išties įspūdingi ir jie auga kartais, ir jeigu mes pažiūrėtume į pernai pirmus 5 metų mėnesius, tai vagysčių iš mūsų tinklo buvo 3 tūkstančiai. Žiūrime į šių metų pirmus 5 mėnesius – turime 7 tūkstančius“, – teigia I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Kiekvieną kartą, kai stebime statistiką, galvojame, kad rekordas buvo praeityje. Bet kiekvienas naujas laikotarpis, naujas mėnuo atneša naujus rekordus. Ir vagysčių skaičius per pastaruosius dvejus metus yra 2,5 karto padidėjęs“, – sako prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
O populiariausias vagišių grobis – alkoholiniai gėrimai ir kvepalai. Tačiau taip pat vagys į krepšius krauna ir žaislus, kosmetiką, loterijos bilietus – netgi išlupa visą stendą su bilietais. Pasak prekybininkų, vagims tinka visos prekės, kurios yra ilgesnio arba neterminuoto galiojimo. O pasitaiko neva ir tokių vagišių, kurie per dieną vagia ir po kelis kartus.
„Yra sulaikomas, tada atvyksta policija, surašo protokolą ir tuomet policininkai, padarę šį darbą, nueina nusipirkti pietų. Tas pats asmuo po kelių minučių sulaikomas su kavos dėžute“,– tvirtina I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Kalbintiems gyventojams atrodo, kad žmonės vagia ne dėl to, kad trūksta maisto ar pinigų.
„Dėl to, kad tai kaip žaidimas koks tai. Va pasiimi, nusineši ir patenkinti būna“, – sako gyventoja.
„Nu, galbūt kai kurie pinigų neturi, kai kurie išvis mėgsta vogti“, – svarsto kita moteris.
„Nežinau, ne man vertinti, aš ne teisėjas“, – teigia dar viena apklaustoji.
„Pirštuką nukerta už vieną vagystę, už kitą – kitą. Ir daugiau nebevagia“, – sako vyras.
„Žmonės vagia pirmiausia dėl to, kad neturi pinigų. Kitas dalykas – vaikų neišauklėjimas, pačio savęs negerbimas, sąžinės neturėjimas“, – teigia mergina.
Vis dėlto absoliuti dauguma vagysčių yra daromos grupuočių. Tų, kurie į prekybos centrus vogti eina tarsi į darbą.
„Jie būna sulaikomi per pusmetį net iki 40 kartų“, – tvirtina R. Vainienė.
Pasak prekybininkų, tai gana profesionalūs vagys, kurie į parduotuves užsuka ne dėl to, kad paprasčiausiai negali nusipirkti maisto.
„Jie vagia tai, kas po to bus realizuota antrinėje rinkoje, tai čia veikia toks kaip šešėlinis organizuotas verslas“, – teigia R. Vainienė.
Policija sako, kad lyginant su praėjusiais metais, dėl vagysčių parduotuvėse pradėta vos 10 procentų daugiau ikiteisminių tyrimų.
„Žmonės įsivertina, žino teisės aktus ir žino, kad gali vogti iki 150 eurų. Bet jie žino, kad jei pavogs iki 150 eurų, jiems bus surašytas tik administracinių nusižengimų protokolas“, – sako Policijos departamento atstovė Revita Janavičiūtė.
Tad vagys, pasak prekybininkų, tuo ir naudojasi. Nors patys apsaugos darbuotojai puikiai pažįsta nuolatinius vagišius.
„Jau saugos darbuotojai juos pažįsta iš veido, bet dėl duomenų apsaugos negali kokios nors gėdos lentos padaryti“, – teigia R. Vainienė.
Tiesa, gana dažnai į apsaugos darbuotojų rankas papuola ir nepilnamečiai. Bene dažniausiai pagrindinis jų grobis – alkoholiniai gėrimai.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
