• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar Lietuva turėtų statyti naują modernią branduolinę elektrinę, o gal net kelias? Apie tai ragina diskutuoti prezidentas Gitanas Nausėda. Energetikos ministras Dainius Kreivys palankiai vertina Lietuvos atomines perspektyvas, tačiau artimiausią dešimtmetį prioritetą dar teiks saulei ir vėjui.

Ar Lietuva turėtų statyti naują modernią branduolinę elektrinę, o gal net kelias? Apie tai ragina diskutuoti prezidentas Gitanas Nausėda. Energetikos ministras Dainius Kreivys palankiai vertina Lietuvos atomines perspektyvas, tačiau artimiausią dešimtmetį prioritetą dar teiks saulei ir vėjui.

REKLAMA

Na, o energetikos ekspertai ginčijasi – vieni sako, kad sava atominė elektra Lietuvai bus labai reikalinga. Kiti gi ragina palaukti, ir pirma pamatyti savo akimis, kaip veiks dar tik kuriami nauji branduoliniai reaktoriai.

Iki 300 megavatų galios, bet iš tiesų triskart galingesnes už Kauno hidroelektrinę, branduolines modulių elektrines skelbiasi masiškai gaminsią anglai, prancūzai, amerikiečiai, japonai, kinai. Žaliąjį kursą paskelbusiai Europos Sąjungai įpuolus į energetikos krizę, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje laikas diskutuoti apie tokių nedidelių branduolinių jėgainių statybas.

„Svarstyti, diskutuoti apie nedidelio pajėgumo branduolines jėgaines, tai daro nemažai ir mūsų kaimynių, kiek girdėjau, Estija, Olandija priėmė tam tikrus sprendimus. Tai galime daryti. Matau iš kitų valstybių pozicijos, kurią svarstėme ES formatu, kad ir branduolinės energetikos idėjos išgyvena renesansą. Nemaža ES valstybių dalis kalba apie branduolinių reaktorių statybą“, – teigė G. Nausėda. 

REKLAMA
REKLAMA

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu Lietuvos prioritetas saulės ir vėjo jėgainių plėtra, tačiau neatmeta, kad kitą dešimtmetį Lietuvoje atsirastų ir branduolinės jėgainės.

REKLAMA

„Šiai dienai aiškiai sakome, kad mūsų kelias yra atsinaujinanti energetika. Iki 2030 m. planuojame įrengti didelį kiekį atsinaujinančios energetikos, kurios tam momentui užtektų. Po 2030 m. reikėtų žiūrėti pagal poreikį“, – komentavo energetikos ministras D. Kreivys.

Nors reklaminėse vizualizacijose naujieji branduoliniai įrenginiai gali būti vaizduojami ir perdėtai patraukliai, jie iš tiesų kuriami daug mažesni už mums įprastus branduolinius reaktorius, reikalaus mažesnės infrastruktūros, tad, anot energetikos ekspertų, juos būtų galima statyti įvairiose Lietuvos vietose, nebūtinai Visagine, kur stovėjo sovietinė elektrinė.

REKLAMA
REKLAMA

„Ji yra nedidelė, galima statyti nebūtinai Visagine ar Vilniuje. Duoda galimybes decentralizuoti. Dabar prognozės, kad kaina galėtų būti 6 centai už kilovatvalandę, dabar biržoje 18 centai, gruodį buvo 20 centų tai atrodo viliojančiai“, – sakė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Kiek gali kainuoti pasistatyti mažą ar net kelias atomines elektrines, ekspertai dar nesiima prognozuoti. O štai ministras Kreivys aiškina, kad jos bus saugios ir efektyvios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Technologija, jei bus naudojamas toris ar mažesnio radioaktyvumo uranas, bus saugi, žymiai saugesnė nei dabar. Kaštai, elektros energijos generuojamos kaina bus priimtina ir nepalieka CO2 poreikio. Po 2030 m. jei Lietuvai bus poreikis, galima bus svarstyti, ar vystyti atsinaujinančią, ar turėti keletą mažų reaktorių“, – tikino D. Kreivys.

Visgi buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, prieš dešimtmetį kartu su japonų „Hitachi" nesėkmingai mėginęs pastatyti Lietuvoje naują atominę elektrinę, skeptiškai vertina branduolinės energetikos perspektyvų Lietuvoje.

REKLAMA

„Mažos branduolinės jėgainės gali tapti šaltiniu nešvariai atominei bombai. Todėl tokių elektrinių statyba nėra skatinama. Šiandien neegzistuoja nė viena pramoninio mažo dydžio branduolinė jėgainė, tiekianti elektrą rinkai. Kalbėti apie įrenginį, kuris realiai neegzistuoja, nėra pagrįsta“, – aiškino buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

O atsinaujinančios energetikos propaguotojai ir žalieji branduolinės energetikos gaivinimui Lietuvoje griežtai nepritaria ir gąsdina radiacija.

REKLAMA

„Nesaugu šalia miestų, gyvenviečių, nėra perspektyvu Lietuvoje kalbėti apie tokią energetikos rūšį. Visos atominės jėgainės palieka radioaktyvias atliekas, palieka dovanas ateities kartoms spręsti saugumo, laikymo, saugojimo nuo teroristinių sumetimų turinčių žmonių. Jų niekaip utilizuoti neįmanoma“, – kalba Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Europos Sąjungai svarstant, kaip mažinti anglies dvideginio emisijas, bet kartu patenkinti augančius elektros poreikius, Europos Komisija siūlo šalims narėms į žaliųjų energijos rūšių sąrašą skubiai įtraukti ir gamtines dujas bei branduolinę energiją, kad ir šios energijos rūšys sulauktų investicijų ir būtų plėtojamos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų