„Tai mums nekelia jokių sunkumų. Jei rusai mūsų paprašys, mokėsime rubliais“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Vis plečiantis Vakarų sankcijoms, neseniai V. Putinas pagrasino nutraukti dujų tiekimą į Europą, jei šalys, kurias Rusija įvardijo kaip „nedraugiškas“, nemokės rubliais.
Šis žingsnis – bandymas padidinti Rusijos valiutos vertę, didinant jos paklausą. Iš pradžių rublis smarkiai nukentėjo dėl žlugdančių ekonominių sankcijų, kurios yra V. Putino invazijos į Ukrainą pasekmė.
Tačiau Rusijos valiutos kursas netikėtai atsigavo. Tiesa, daugiausia dėl to, kad gyventojams ir verslui Kremlius riboja prieigą prie laisvai konvertuojamos valiutos.
„Jei nedraugiškos šalys nuo balandžio 1 d. neatsiskaitys rubliais, laikysime tai dujų sutarčių nevykdymu, o tokiu atveju galiojančios sutartys bus sustabdytos“, – sakė V. Putinas, ketvirtadienį pasirašęs dekretą, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Į „nedraugiškų šalių“ sąrašą, kurį Rusija sudarė atsakydama į visuotinį jau šešias savaites trunkančios invazijos į Ukrainą pasmerkimą, įtrauktos JAV, Jungtinė Karalystė ir ES šalys.
Vengrija yra ES ir NATO narė, tačiau V. Orbanas – V. Putino sąjungininkas.
Neseniai Vengrijos vadovas savo kalboje, sakytoje po to, kai buvo perrinktas ketvirtajai kadencijai, Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pavadino vienu iš savo „oponentų“.
V. Orbanas praėjusią savaitę vykusiuose rinkimuose kandidatavo remdamasis „taikos ir saugumo“ strategija, sakydamas vengrams, kad gali apsaugoti juos nuo karo Ukrainoje padarinių.
Kiti Europos lyderiai atmetė V. Putino reikalavimus už rusiškas dujas mokėti rubliais.
Vokietija, didžiausios Europos ekonomikos šalis, jau aktyvavo nepaprastosios padėties planą, nurodantį, kaip elgtis sutrikus gamtinių dujų tiekimui.
Užsisėdėjo valdžioje
Nuo pat atėjimo į valdžią prieš daugiau nei dešimtmetį, V. Orbanas ėmėsi daugybės antidemokratinių veiksmų, kad įtvirtintų savo valdžią Vengrijoje.
Daugelis tyrimų ir žiniasklaidos pranešimų teigia, kad jis nesibodi valstybinius užsakymus ir lėšas skirti savo sąjungininkams, vis labiau gniaužti šalies nepriklausomą žiniasklaidą, kėsintis į teismų nepriklausomumą ir keisti rinkimų sistemą, kad ši būtų palanki jo partijai.
Teisių gynimo grupės ir demokratijos sergėtojai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl šių tendencijų Vengrijoje, taip pat dėl V. Orbano politikos, nukreiptos prieš imigrantus ir LGBTQ.
Glaudūs Vengrijos lyderio ryšiai su Rusija, taip pat su Kinijos vyriausybe, nuolat kelia įtampą tarp Vengrijos ir ES. ES yra ne kartą pasmerkusi V. Orbaną tokiais klausimais, kaip žmogaus teisės.
Antradienį Europos Komisija paskelbė, kad ketina nutraukti milijardinį ES finansavimą Vengrijai dėl to, kad ji pažeidžia teisinės valstybės standartus po ilgus metus trukusio demokratijos nuosmukio.
