• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiais laikais vargiai įmanoma išsiversti neturint sąskaitos ar mokėjimo kortelės vienoje ar kitoje finansų įstaigoje. Pateikdami joms tikslią ir aktualią informaciją, gyventojai ir verslas esą padeda stiprinti šalies atsparumą kovoje su pinigų plovimu ir įgyvendinti sankcijas, tikina Lietuvos bankas (LB).

Šiais laikais vargiai įmanoma išsiversti neturint sąskaitos ar mokėjimo kortelės vienoje ar kitoje finansų įstaigoje. Pateikdami joms tikslią ir aktualią informaciją, gyventojai ir verslas esą padeda stiprinti šalies atsparumą kovoje su pinigų plovimu ir įgyvendinti sankcijas, tikina Lietuvos bankas (LB).

REKLAMA

Pirmadienį LB pateikė paaiškinimą, kodėl mokėjimo paslaugų teikėjai prašo klientų tam tikros informacijos, kiek jos reikia pateikti ir kodėl.

Gali neteikti paslaugų

„Finansų įstaigos privalo pažinti savo klientus – gyventojus, įmones – ir stebėti mokėjimų srautus. To reikia, kad jos galėtų tinkamai kurti užkardas prieš pinigų plovimą, įskaitant ir sukčiavimą.

Jeigu informacijos apie klientą nepakanka, o bendravimas stringa, tai gali virsti abiem pusėms nemaloniomis pasekmėmis, pavyzdžiui, paslaugų apribojimu“ – pranešime cituojamas LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos bankas sulaukia gyventojų ir verslo paklausimų dėl informacijos, kurią renka mokėjimo paslaugas teikiančios finansų įstaigos, siekdamos pažinti klientus.

REKLAMA

Teiraujamasi, kodėl finansų įstaigos renka asmeninę informaciją, ar tai jos daro teisėtai ir pagrįstai.

Pasitaiko nusiskundimų, kad mokėjimo paslaugų teikėjai galimai reikalauja perteklinės informacijos, trukdo įmonių veiklai ir pan.

Atsižvelgdamas į nagrinėtą praktiką, nesusikalbėjimo priežastis, LB parengė informacinį lankstuką – jame pateikia išsamius atsakymus į dažniausiai užduodamus šios srities klausimus.

Lietuvos bankas siekia, kad kliento pažinimo informaciją galima būtų pateikti kuo paprasčiau, yra rekomendavęs naudoti konkrečioms skirtingoms vartotojų grupėms (studentams, senjorams, juridiniams asmenims, nevyriausybinėms organizacijoms ir pan.) pritaikytas anketas.

REKLAMA
REKLAMA

Jau šiais metais bus vertinama, kaip finansų rinkos dalyviai šiuos lūkesčius įgyvendina.

Centrinis bankas taip pat rekomendavo finansų įstaigoms suteikti daugiau galimybių ar būdų klientams saugiai gauti ar teikti informaciją. 

Ypač svarbu atsižvelgti į žmonių, kurie neturi galimybių naudotis internetu, poreikius. Dėl to dalies finansų įstaigų suteikiama galimybė užpildyti kliento pažinimo anketą telefonu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, yra sveikintinas dalykas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klausia ir apie politiką, ir apie santykius

Tiesa, vertinant suaktyvėjusį sukčiavimą, niekada nereikia prarasti budrumo ir asmeninę informaciją teikti tik įsitikinus, kad jos prašo būtent Jūsų bankas, o ne sukčiai. Lietuvos bankas dar kartą primena, kad finansų įstaigos niekada ir jokiais būdais neprašo atskleisti Jūsų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų, slaptažodžių, kortelių duomenų ir nesiunčia žinučių ar elektroninių laiškų su nuorodomis, kuriose prašo suvesti mokėjimų saugos duomenis.

REKLAMA

LB primena, kad finansų įstaigos privalo užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams, tinkamai įgyvendinti kovos su sukčiavimu priemones ir tarptautines sankcijas. 

Dažniausiai jos taiko pasaulyje pripažintą principą „Pažink savo klientą“ – renka apie klientus tam tikrą informaciją, kad žinotų jų mokėjimo įpročius, pajamų šaltinius ir galėtų reaguoti į neįprastą veiklą, susijusią su kliento vykdomomis mokėjimo operacijomis.

Šią informaciją finansų įstaigos turi nuolat tikrinti ir atnaujinti. Paprastai tam pasitelkiamos kliento pažinimo anketos, klausimynai. 

REKLAMA

Finansų įstaiga gali paprašyti pateikti ar patikslinti:

  • kliento tapatybę patvirtinančius dokumentus;
  • kontaktus (adresas, el. pašto adresas, telefono numeris, darbovietė);
  • informaciją apie gaunamas pajamas (pvz., darbo užmokestį);
  • informaciją apie atliekamas operacijas ir sandorius, lėšų kilmę;
  • mokėjimo operacijas pagrindžiančius dokumentus (sutartis, sąskaitas, informaciją apie prekes) ir kt.;
  • informaciją apie tai, ar klientas dalyvauja politinėje veikloje, ir (ar) informaciją apie su juo susijusius šioje veikloje dalyvaujančius (dalyvavusius) asmenis;
  • informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį;
  • informaciją apie kliento verslo partnerius;
  • kitą informaciją, reikalingą klientui pažinti.

Daugiau informacijos apie galimus bankų klausimus klientams galima rasti LB interneto svetainėje.

Idomiausia tai, kad LT esantys uzsienio bankai labai domisi viskuo, tik ne sukciais.
Beje, kodel uzsienyje esantys bankai tokiu nesamoniu nedaro? 8 metai, kaip naudojuosi ir nekilo jokiu kvailu klausimu.
Kai telefoniai sukciai cagia jie nieko padaryt negali o cia aiskink tikslink nes nevagi
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų