Gegužės 1 d. proga „Eurostat“ paskelbė statistiką, kiek, kokiose šalyse darbuotojai dirba ilgas darbo valandas.
Ilgas valandas dirba daug rečiau
Laikoma, kad ilgas darbo valandas dirba tai darbuotojai, kurie darbe praleidžia 49 ir daugiau valandų per savaitę.
Visose ES šalyse daugiausiai darbuotojų, dirbančių ilgas darbo valandas, buvo Graikijoje (11,6 proc.), Kipre (10,4 proc.) ir Prancūzijoje (10,1 proc.).
Tuo tarpu mažiausi rodikliai užfiksuoti Bulgarijoje (0,4 proc), Lietuvoje ir Latvijoje (po 1,1 proc.).
Visoje ES ilgas valandas dirbančių darbuotojų pernai buvo 7,1 proc.
Ilgas valandas dirbo daugiau savarankiškai dirbančių asmenų (29,3 proc. visų savarankiškai dirbančių asmenų), palyginti su darbuotojais (3,6 proc. visų darbuotojų).
Ilgas darbo valandas dažniau dirbo kvalifikuoti žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai (27,5 proc. visų kvalifikuotų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojų) ir vadovai (21,9 proc).
Visose kitose profesijų grupėse, apibrėžtose pagal tarptautinį standartinį profesijų klasifikatorių (ISCO), vidutiniškai dirbo iki 7,3 proc.
Darbo laiko norma ir viršvalandžiai
Kaip primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI) maksimaliojo ir minimaliojo poilsio laiko nesilaikymas yra darbo įstatymų pažeidimas.
„Darbo laikas“ darbo kodekse apibrėžiamas kaip bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį.
Darbo laiko norma, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje ir ji gali būti nurodoma darbo valandomis per savaitę, darbo valandomis per dieną ar kt. apskaitinį laikotarpį, nepažeidžiant Darbo kodekso ar kt. reikalavimų.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius akcentuoja, kad darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.
Maksimaliojo darbo laiko reikalavimai (jeigu Darbo kodekso normos nenustato kitaip):
- vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 val.;
- darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 val., neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 val. per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
- maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį, negali būti ilgesnis kaip 52 val., netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui;
- negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.
Kai darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę, nustatomi viršvalandžiai, kuriuos darbdavys gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu.
Šis reikalavimas negalioja išimtiniais atvejais, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams ir kt.; kai būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai.
Maksimali viršvalandžių trukmė – 8 val. per savaitę, darbuotojui sutikus – 12 val. per savaitę. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 val.
