Daugelis moksleivių ir jų tėvų pradėjo ruoštis naujiems mokslo metams. Socialiniame tinkle kilo diskusija, ar apsimoka vykti pirkti drabužių, kuprinių, kanceliarinių prekių į Lenkiją.
Dviejų pradinukų mama iš Vilniaus rašė, kad kanceliarinės prekės Lenkijoje brangesnės.
„Jau pernai tai pastebėjome, šiemet lygiai tas pats. Neapsimoka ten jų pirkti. Lietuvoje tikrai pigiau, tačiau reikia paieškoti akcijų ir nuolaidų.
Dažniausiai prieš pat rugsėjį vaikams nuperku tik būtiniausias priemones, o vėliau prasideda nuolaidos iki 50 proc. ar netgi 70 proc. Tada ir nuperku viską, ko trūksta“, – patarimu pasidalijo moteris.
Kita moksleivių mama jai irgi pritarė.
„Į Lenkiją apsimoka vykti tik dėl maisto ir drabužių, kitos prekės, ypač kanceliarinės, ten brangesnės.
Kalbant apie drabužius būtina žinoti į kokius miestus važiuoti, kokiuose turguose ar parduotuvėse pirkti. Į Suvalkus pirkti drabužių neapsimoka, verčiau vykti į Balstogės turgų, o dar geriau apsilankyti Varšuvos išparduotuvėje „Half Price“, – patarimu pasidalijo moksleivių mama.
Pigesnės tik kuprinės ir drabužiai, batai
Tačiau kita moksleivių mama sakė, kad Lenkijoje apsimoka pirkti kuprines.
„Dažnai net tos pačios kuprinės Lenkijoje daug pigesnės. Pavyzdžiui, čia Lietuvoje nusižiūrėjome vieną kuprinę, kuri kainavo apie 70 eurų. O Lenkijoje tokią pačią radome už 35 eurus“, – džiaugėsi moteris.
Ji tikino, kad dabar norint apsipirkti Lenkijoje net nebereikia ten vykti.
„Dabar kuo puikiausiai galima apsipirkti ir internetinėse parduotuvėse. Yra tarpininkaujančios įmonės, kurios suteikia paštomato adresą Lenkijoje, ten ateina prekė, o įmonė ją parveža į Lietuvą.
Tada prekes galima pasiimti iš sandėlio ar užsisakyti, kad įmonė jas atsiųstų paštomatu arba per kurjerį. Nors tenka už atsiuntimą susimokėti, tačiau galutinė prekės kaina vis tiek mažesnė nei perkant Lietuvos parduotuvėse“, – pasakojo moteris.
Skaičiavo, kiek gyventojai išleižia
Bendrovės atvyko.lt atstovas Artūras pasakojo, kad padeda tautiečiams apsipirkti internetinėse Lenkijos ir kitų šalių parduotuvėse.
„Gyventojai užsiregistruoja ir jiems suteikiame adresą toje šalyje, kurioje jie nori apsipirkti. Taip žmonės apsiperka patys, o jų prekes parvežame mes. Gyventojai jas patys pasiima jau Lietuvoje arba siunčiame jiems į paštomatus ar namus.
Tačiau galime prekes gyventojams ir nupirkti, jiems tereikia atsiųsti nuorodą, toliau viską padarysime patys ir prekes vėlgi atsiųsime į paštomatą arba namus“, – įmonės veiklą pristatė Artūras.
Anot jo, šiuo metu žmonės perka kuprines, vaikiškus drabužius ir batus, kanceliarines prekes.
„Šios prekės yra tikrai pigesnės Lenkijoje. Vieno apsipirkimo metu žmonės išleidžia nuo 50 eurų iki 150 eurų.
Patys irgi lyginamame kainas. Pavyzdžiui neseniai palyginome kuprinių kainas. Lietuvos parduotuvėse kuprinė kainuoja 65 eurus, o tokia pati Lenkijoje 35 eurus. Skirtumas – 30 eurų. Žinoma, dar papildomai kainuotų jos atsiuntimas virš trijų eurų, tačiau pirkėjas vis tiek sutaupytų“, – sakė įmonės atstovas.
Pasak jo, žmonės yra įgudę ir patys greitai randa geriausius pasiūlymus.
Lietuvių išlaidos Lenkijoje auga
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė remdamasi Lenkijos statistikos biuro duomenimis skaičiavo, kad lietuviai, pirmąjį šių metų ketvirtį, Lenkijoje išleido 310 milijonų zlotų (beveik 70 milijonų eurų).
„Tai yra beveik trečdaliu daugiau nei pernai. Įdomu tai, kad, remiantis Lenkijos statistikos duomenimis, gyventojų, kurie važiuoja į Lenkiją, skaičius išaugo vos dešimtadaliu. Taigi, tai rodo, kad tie gyventojai, kurie važiuoja į Lenkiją, perka šiek tiek daugiau. Prekių krepšelis išaugo ir dėl infliacijos Lenkijoje – metinė infliacija metų pradžioje čia siekė beveik 20 proc.“ – komentavo ekonomistė.
Anot jos, nors suma, kurią tautiečiai išleidžia Lenkijoje ir išaugo, realios apsipirkimo apimtys tiek daug nepadidėjo.
„Tendencijos, kad sumos žymiai augtų, nėra. Priešingai, pandemijos laikotarpiu išleidžiamos sumos gerokai susitraukė ir tik dabar atsistato į buvusį lygį.
Žvelgiant į mūsų banko mokėjimų kortelių duomenis, tendencijos yra panašios. Pastebimas išleidžiamų pinigų apimčių didėjimas, tačiau tai yra labiau atsistatymas į prieš pandemiją buvusį lygį, taip pat yra ir sezoniškumo efektas. Vasarą gyventojai išleidžia daugiau nei žiemą“, – gyventojų išlaidas skaičiavo ekonomistė G. Ilekytė.
Siūlė įtraukti kelionės kaštus
G. Ilekytė teigė, kad žvelgiant į mokėjimų kortelių duomenis, lietuviai apie ketvirtadalį pinigų išleidžia maisto prekėms, apie 13 proc. – degalams, 15 proc. – drabužiams.
„Paslaugoms išleidžia pakankamai nežymią dalį – vos 7 proc. visų išleistų pinigų tenka restoranams, 4 proc. viešbučiams“, – sakė ekonomistė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad nors lietuvių išleidžiamos sumos ir nėra mažos, tautiečių atsiskaitymai Lenkijoje sudaro kiek mažiau nei 2 proc. nuo visos mažmeninės prekybos Lietuvoje.
„Tai aiškus ženklas, kad vykimas apsipirkti pas kaimynus lenkus Lietuvoje masinio populiarumo kol kas nesulaukė. Galbūt jis yra populiaresnis tarp gyventojų, kurie gyvena arčiau Lenkijos sienos. Tikėtis, kad tai kaip nors keičia prekybininkų kainodarą Lietuvoje, nevertėtų. Nebent parduotuvėse, kurios yra išsidėsčiusios šalia pasienio su Lenkija.
Nepaisant to, kad Lenkijoje galima rasti pigesnių maisto produktų, reiktų nepamiršti, kad kelionė ten taip pat apima alternatyviuosius kaštus. Pavyzdžiui, jeigu į prekybos vietos reikia nuvykti 100 ar daugiau kilometrų, tektų paskaičiuoti ne tik nemažas kelionės kuro išlaidas, bet ir laiką, kuris būtų praleistas automobilyje. Galiausiai, yra rizika prisipirkti tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi ribotą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų“, – komentavo ekonomistė.
