• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dalis Lietuvos pramonės jau išgyvena sunkmetį. Darbuotojai skundžiasi, kad įmonių vadovai siūlo nepavydėtiną pasirinkimą: išeiti iš darbo savo noru arba dirbti už minimumą. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija įspėja, kad, be išankstinio įspėjimo ir darbuotojo sutikimo, darbdavys negali jo nei atleisti, nei sumažinti atlyginimo.

Dalis Lietuvos pramonės jau išgyvena sunkmetį. Darbuotojai skundžiasi, kad įmonių vadovai siūlo nepavydėtiną pasirinkimą: išeiti iš darbo savo noru arba dirbti už minimumą. Tačiau Valstybinė darbo inspekcija įspėja, kad, be išankstinio įspėjimo ir darbuotojo sutikimo, darbdavys negali jo nei atleisti, nei sumažinti atlyginimo.

REKLAMA

Portalo tv3.lt skaitytoja Ilona skundėsi, kad neseniai darbdavys jai iškėlė netikėtą ultimatumą. Bijodama galimų nemalonumų moteris prašė nenurodyti jos pavardės ir bendrovės, kurioje dirba. 

„Dirbu pramonės įmonėje. Šiuo metu įmonė patiria sunkumų, todėl nuostolius nori kompensuoti darbuotojų sąskaita. Darbdavys pasiūlė išeiti iš darbo savo noru arba sutikti dirbti už minimumą.

Nenoriu nei išeiti iš darbo, nei dirbti už minimumą. Kas gali padėti šioje situacijoje, kur man kreiptis?“ – klausė moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Kita moteris, irgi dirbanti pramonės įmonėje, susidūrė su panašia situacija ir taip pat prašė neatskleisti jos pavardės ir įmonės kurioje dirba.

REKLAMA

Vilnietė Jolanta skundėsi, kad darbdavys nori sumažinti jai atlyginimą.

„Darbdavys siūlo keisti darbo sutartį, kurioje jau būtų nurodytas mažesnis atlyginimas, tačiau juk kylant kainoms, algos turėtų augti, o ne mažėti. Kaip reikės susimokėti mokesčius, nusipirkti maisto“, – liūdnai svarstė moteris.

Negali atleisti ar mažinti atlyginimo

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) priminė, kad teisės aktai neleidžia darbdaviui versti pasirašyti kokius nors dokumentus.

REKLAMA
REKLAMA

„Svarbu akcentuoti, kad darbdavys siūlydamas keisti darbuotojo darbo užmokestį privalo vadovautis Darbo kodekso nustatyta tvarka bei procedūra, o tai reiškia, kad darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.

Darbuotojui nesutikus sumažinti darbo užmokestį – darbo santykiai tęsiami toliau“, – komentavo VDI.

Anot jos, jeigu darbuotojui darbdavys vienašališku sprendimu pakeistų darbo sutarties sąlygas – darbuotojas ne vėliau kaip per tris mėnesius turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu darbdavys nuspręstų nutraukti darbo sutartį, o darbuotojas manytų, kad darbo sutarties nutraukimas nėra teisėtas, tuomet darbuotojas taip turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl galimai neteisėto darbo sutarties nutraukimo.

O jeigu darbuotojas patiria psichologinį spaudimą darbe, jis turi teisę kreiptis į VDI teritorinį skyrių su rašytiniu skundu dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo“, – patarė VDI.

REKLAMA

Darbdaviai privalo informuoti apie darbuotojų atleidimą

VDI pastebėjo, kad šiuo metu daugėja grupinių atleidimų ir su jais susijusių ginčų tarp darbuotojų ir darbdavių.

Anot inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, grupės darbuotojų atleidimas nėra įprastinis atleidimas: prieš jį vykdant (išskyrus darbdavio bankroto atvejį) darbdaviui atsiranda pareiga informuoti darbo tarybą, o kai jos nėra – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą ir konsultuotis su ja dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo priemonių.

REKLAMA

„Tokios priemonės galėtų būti darbuotojų perkvalifikavimas, perkėlimas į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčiai, didesnės, negu Darbo kodekse numatytos, išeitinės išmokos, įspėjimo terminų pratęsimas, laisvas laikas darbo paieškoms ir kita“, – vardijo specialistė.

I. Piličiauskaitė akcentavo šių konsultacijų svarbą: jų metu šalys siekia sudaryti susitarimą dėl galimų neigiamų pasekmių darbuotojams realaus sušvelninimo ir sumažinti atleidimų skaičių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tiesa, darbdavio bankroto atveju minėtos konsultacijos nėra privalomos, tačiau darbuotojų atstovams turi būti pranešta apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą.

Svarbu žinoti, kad pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais, jeigu vis dar numatyta vykdyti grupės darbuotojų atleidimą arba kai grupę darbuotojų numatyta atleisti darbdavio bankroto atveju, apie tai darbdavys privalo raštu pranešti Užimtumo tarnybai. Darbuotojų atstovai gali pateikti Užimtumo tarnybai savo pastabas ir pasiūlymus“, – komentavo VDI atstovė.

REKLAMA

Anot skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, atleidžiant grupę darbuotojų, Užimtumo tarnybą svarbu informuoti, kadangi paprastai vienu metu atleidžiama daug tos pačios specialybės darbuotojų ir šiems darbuotojams tampa sunkiau vienu metu darbo rinkoje susitarti dėl tokio paties darbo.

„Tokiu atveju Užimtumo tarnyba, iš anksto žinodama apie tokį poreikį, ieško ir siūlo šiems asmenims tinkamas darbo vietas.

Akcentuotina, kad darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta nepranešus Užimtumo tarnybai, darbuotojų atstovams apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą arba pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais. Tokiu atveju darbdavys rizikuoja, kad darbuotojai, kreipdamiesi į darbo ginčų komisiją, atleidimus ginčys kaip galimai neteisėtus. Už minėtų procedūrų nesilaikymą darbdaviui taip pat gresia administracinė atsakomybė“, – įspėjo VDI atstovė.

REKLAMA

Praradusiems darbą – išmokos

Užimtumo tarnyba patvirtino, kad vasarą darbo rinkoje fiksuota pasyvesnė darbuotojų paieška ir samda.

Mažiau darbdavių ieškojo darbuotojų, mažėjo darbo pasiūlymų, mažiau darbo ieškančiųjų sugrįžo į darbo rinką.

Liepą ieškodami darbuotojų į Užimtumo tarnybą kreipėsi 4 tūkst. darbdavių – 0,6 tūkst. mažiau nei birželį ir 1,1 tūkst. mažiau nei gegužę. Mažėjo ir laisvų darbo vietų pasirinkimas: per mėnesį jų registruota 14,5 tūkst. – 2 tūkst. mažiau nei birželį ir 5,3 tūkst. mažiau nei gegužę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Liepą įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius – mažiausias nuo kovo. Viena vertus, toks darbo paklausos sumažėjimas atspindi būdingą pasyvesnę darbuotojų paiešką vidurvasarį. Kita vertus, stebime prislopusią darbuotojų paiešką kai kuriuose sektoriuose dėl atidėtų plėtros planų ir neaiškumo dėl veiklos mastų“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Ilgus metus vienoje įmonėje dirbą darbuotojai po jos bankroto ar etatų mažinimo gali kreiptis dėl ilgalaikio nedarbo išmokos.

REKLAMA

„Sodra“ informavo, kad ilgalaikio darbo išmoka skiriama: 77,58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka, kai asmuo iki atleidimo dirbo nuo 5 iki 10 metų, 77,58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka, kai asmuo dirbo nuo 10 iki 20 metų, 77,58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka, kai asmuo iki atleidimo dirbo 20 ir daugiau metų.

„Visa žmogui priklausanti suma išmokama vienu kartu. Skaičiuojame, kad 2023 m. pirmą pusmetį šią išmoką gavo 2,9 tūkst. žmonių.

Vidutinė ilgalaikio darbo išmoka siekė 2162 eurus“, – skaičiavo „Sodra“.

nieko naujo nisgirsi.. Atleidzia,bankrutoja algas mazina,visur bardakas.. Konkreti vagiu ir banditu salis,geroves ne su ziburiu nerasi..
Čia vadinamas Armonaitės "ekonomikos proveržis". Jei tai proveržis, tai kas tada šikna ekonomikoj?
Žmonės turi pasakyt valdžiai
Žmonės turi pasakyt valdžiai
viskas,jokių imigrantų,nei juodų,nei belarusų,per tą grobuonių verslą ir jų atsivežtus visokius juodaodžius ir slavus prarasim savo valstybę.Įdomu,kad tie rupūžės kainų vis tiek nemažins,o tik mokės rusakalbiams mažiau ir krausis savo kišenes
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų