Kaip pranešama, R. Fico buvo pašautas į krūtinę ir pilvą. Užpuoliką iš karto sulaikė policijos pareigūnai. R. Fico sraigtasparniu buvo nugabentas į ligoninę Bratislavoje.
Anot vietos televizijos, šauliui – 71 metai. Remiantis slovakų žiniasklaidos pranešimais, užpuolikas yra Jurajus Cintula, aktyvistas, žinomas Slovakijos rašytojas. Teisėsauga šiuo metu bando išsiaiškinti užpuolimo motyvus.
Liudininkų teigimu, R. Fico priėjo prie žmonių ir į jį buvo paleisti keli šūviai. Po to premjeras nukrito ant žemės. Šiuo metu jo būklė sunki.
Iškart po įvykio ES vadovai pasmerkė išpuolį.
Kas yra Robertas Fico?
1964 m. rugsėjo 15 d. darbininkų šeimoje gimęs R. Fico, pagal profesiją teisininkas, politinę karjerą pradėjo komunistų partijoje prieš pat 1989 m. aksominę revoliuciją, po kurios subyrėjo buvusi Čekoslovakija.
1994–2000 m. jis buvo Slovakijos atstovas Europos žmogaus teisių teisme, o 1999 m. įkūrė centro kairiųjų partiją „Kursas – Slovakijos socialdemokratija“ (Smer-SD) po to, kai Demokratinė kairė, atsisakė jo kandidatūros į ministro postą.
2006 m. R. Fico partija iškovojo triuškinamą pergalę, kuri praėjus dvejiems metams po Slovakijos įstojimo į ES nutiesė kelią į ministro pirmininko kėdę. 2009 m. jis atvedė savo šalį į euro zoną, tačiau, nepaisant laimėtų rinkimų, nesugebėjo suformuoti koalicijos.
Jis taip pat griežtai pasisakė prieš imigraciją – tai buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs jo pergalę 2016 m. rinkimuose.
Buvo priverstas trauktis po rezonansinės žmogžudystės
„Smer-SD“ partijos, kuri formaliai priklauso kairiųjų pažiūrų judėjimams, vadas R. Fico šalies premjeru buvo 2006–2010 ir 2012–2018 metais – nepaisant nuolatinių kaltinimų, kad pavertė šalį „mafijos valstybe“. 2018-ųjų vasarį Slovakijoje buvo nužudytas žymus šalies žurnalistas Janas Kuciakas ir jo draugė.
Jaunos poros žūtis sukrėtė visą šalį. Į gatves, reikalaudami korupcinės valdžios vadovo atsistatydinimo, išėjo šimtai tūkstančių žmonių. R. Fico teko trauktis, o vietoje jo vyriausybę formuoti paskirtas dabartinis „Balso“ partijos vadovas P. Pellegrini.
Valdantieji išsilaikė dar kelerius metus, tačiau pralaimėjo rinkimus ir turėjo tenkintis veikla opozicijoje.
Žavisi Putino politika ir eina Orbano pėdomis
R. Fico žavėjosi Rusijos prezidento Vladimiro Putino politika, ne kartą buvo pasakęs, kad neleistų suimti Rusijos prezidento pagal tarptautinį arešto orderį, jei jis atvyktų į Slovakiją. Baimintasi, kad be vengrų premjero Viktoro Orbano ES atsiras dar vienas balsas prieš Ukrainą.
Per tris dešimtmečius trunkančią karjerą R. Fico sėkmingai laviravo tarp pagrindinių, proeuropietiškų pozicijų ir aršiai nacionalistinės, antivakarietiškos retorikos, skirtos daugiausia vidaus vartojimui, ir įrodė, kad yra pasirengęs keisti taktiką priklausomai nuo viešosios nuomonės ar politinės tikrovės.
Nuo praėjusių metų spalio, kai stojo prie vyriausybės vairo, R. Fico išsakė keletą pastabų, kurios pablogino Slovakijos ir kaimyninės Ukrainos santykius. 59-erių politikas pažadėjo, kad Slovakija nesiųs Ukrainai „nė vieno šovinio“.
Jis, be kita ko, abejojo Ukrainos suverenumu ir ragino siekti kompromiso su Rusija.
R. Fico taip pat išprovokavo masinius protestus dėl prieštaringai vertinamų pakeitimų, įskaitant žiniasklaidos įstatymą, kuris, pasak kritikų, pakenks visuomeninės televizijos ir radijo nešališkumui.
Peikia ES ir naudojasi prorusiškomis nuotaikomis Slovakijoje
Sakydamas, kad jam svarbūs tik Slovakijos interesai, R. Fico atvirai peikė ES ir tarptautines nevyriausybines organizacijas, įžeidinėjo savo varžovus, melagingai įtarinėjo apie perversmo sąmokslą.
„Smer-SD“ savo populiarumą atgavo dėl dešiniųjų valdžią užgriuvusių sunkumų, suvaldant koronaviruso pandemiją ir vėliau kilusios vyriausybės krizės.
„Jis kalbėjo tai, ką norėjo girdėti jo rinkėjai. Atkreipkime dėmesį, kiek žmonių jį rinko. Jį rinko beveik 23 proc. iš 68 proc. atėjusių į rinkimus. Tai yra realybėje už jį balsavo mažiau nei 20 proc. slovakų rinkėjų. Tai labai nedidelė auditorija. Daugiausiai tai yra žmonės su žemomis pajamomis. Tai yra tie patys procentai, kurie prieš plataus masto agresiją prieš Ukrainą, Slovakijoje vykdytų apklausų metų sakė, kad globalaus konflikto metu jie laukia pagalbos labiau iš Rusijos, o ne NATO.
Tai tie patys žmonės, kurie dabar nepasitiki NATO ir tariamu Europos Sąjungos spaudimu Slovakijai. Tai tie patys žmonės, kuriuos lengva gąsdinti Sorošu, seksualinėmis mažumomis ir kitais lozungais, kuriuos populistiškai aktyviai naudojo Fico partija savo rinkiminės kampanijos metu. Tai yra marginalus Slovakijos visuomenės sluoksnis“, – „Current Time“ situaciją šalyje aiškino politologas Ivanas Preograženskis.
COVID-19 pandemijos metu jis tapo ryškiausiu šalies balsu, pasisakančiu prieš bet kokias prevencines priemonės. Prieš vėl pradėdamas eiti premjero pareigas pernai metų spalio mėnesį, jis pasinaudojo didelėmis prorusiškomis nuotaikomis Slovakijoje, kad pakenktų provakarietiškam vyriausybės kursui.
