Jis interviu kalbėjo apie instruktorius, kurie Ukrainoje buvo prieš Rusijos invaziją.
„Mes galėtume siųsti instruktorius atgal į Ukrainą, tuos instruktorius, kurie jau buvo, ir aš jums sakau, kad Lietuva yra pasirengusi prisijungti prie koalicijos, kuriai vadovautų, pavyzdžiui, Prancūzija, ir kuri rengtų karius Ukrainoje“, – kalba G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat nurodė, kad Prancūzija galėtų plėtoti savo lyderės vaidmenį Baltijos šalių oro gynybos srityje.
„Manome, kad prancūzai tikrai galėtų užimti lyderio poziciją, dislokuodami oro gynybos elementus Baltijos šalyse ir tada įtikindami kitus sąjungininkus, kad jie ten valdytų rotacijas“, – teigia jis.
Macronas svarsto galimybę siųsti į Ukrainą karius
Kai kurios NATO šalys narės privačiai svarsto galimybę siųsti į Ukrainos teritoriją karinius instruktorius ar samdinius, kurie mokytų Ukrainos kariuomenę ir padėtų remontuoti įrangą, skelbia „The New York Times“ (NYT).
Pasak leidinio, Ukraina paprašė JAV ir kitų NATO šalių padėti apmokyti 150 000 Ukrainos karių arčiau fronto linijos, kad būtų paspartintas jų dislokavimas. NYT cituojami JAV kariuomenės pareigūnai pripažįsta, kad pratybų perkėlimas į Ukrainą leis amerikiečių instruktoriams greičiau surinkti informaciją apie Ukrainos fronte vykstančias naujoves, o tai galbūt leis jiems pritaikyti savo mokymus.
Diskusiją dėl NATO karių Ukrainos teritorijoje inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris vasarį prisipažino, kad siūlė Vakarų šalims siųsti savo karius į Ukrainą.
