„Pirmiausia atverkite Turkijai kelią į Europos Sąjungą, o paskui mes jį atversime Švedijai, kaip atvėrėme Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, prieš išvykdamas į NATO viršūnių susitikimą Lietuvoje.
Turkija, kuri delsia pritarti Švedijos narystei NATO, yra ES kandidatė, tačiau jos narystės siekis įstrigo dėl susilpnėjusios Ankaros demokratijos ir ginčų su ES nariu Kipru.
R. T. Erdoganas sakė, kad apie tai pranešė JAV prezidentui Joe Bidenui, kai abu lyderiai sekmadienį kalbėjosi telefonu.
„Beveik visos NATO narės yra ES narės. Dabar kreipiuosi į šias šalis, kurios verčia Turkiją laukti daugiau nei 50 metų, ir vėl kreipsiuosi į jas Vilniuje“, – pridūrė jis.
Anksčiau pirmadienį Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas išreiškė viltį, kad Turkija atsisakys prieštaravimų dėl Stokholmo narystės NATO, sakydamas, kad klausimas yra kada jo šalis taps nare, o ne ar tai apskritai įvyks.
R. T. Erdoganas ir Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas vėliau pirmadienį susitiks Vilniuje prieš dvi dienas truksiantį NATO viršūnių susitikimą.
T. Billstromas visuomeniniam transliuotojui SVT sakė, kad tikisi, jog Turkija galiausiai pareikš, kad leidžia Švedijai prisijungti prie Aljanso, nors negalėjo pasakyti, ar tai įvyks Vilniuje.
„Žinoma, tikimės, kad pasieksime tašką, kai iš prezidento R. T. Erdogano gausime žinią, kurią galima pavadinti „žalia šviesa“, t. y. žinią, kad Turkijos parlamentas gali pradėti ratifikavimo procesą“, – sakė T. Billstromas.
Turkija vilkina Švedijos stojimą į NATO, teigdama, kad ji turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui. Prieš Turkiją ir islamą nukreipti protestai Stokholme sukėlė abejonių, ar pavyks pasiekti susitarimą iki Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimo.
T. Billstromas sakė, kad Švedija įvykdė savo dalį trišaliame susitarime, kurį Švedija, Suomija ir Turkija pasirašė pernai Madride vykusiame NATO viršūnių susitikime.
„Turėtume laikyti, kad šis klausimas yra išspręstas ta prasme, kad tai nebėra klausimas „ar“. Praėjusiais metais Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Turkija jau suteikė Švedijai NATO pakviestosios šalies statusą. Todėl tai yra klausimas, kada“, – teigė jis.
T. Billstromas pridūrė, kad tikisi, jog Vengrija, kuri taip pat dar neratifikavo Švedijos paraiškos, tai padarys anksčiau nei Turkija.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškime teigė, kad „Suomijos, o netrukus ir Švedijos narystė Aljanse yra istorinis įvykis NATO, Šiaurės šalių regionui ir Danijos saugumui. Ir nėra abejonių, kad jos sustiprins visų sąjungininkų saugumą“.
Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir praėjusiais metais, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pateikė prašymą įstoti į NATO. Suomija į Aljansą įstojo šių metų balandį.
