2015 metais į valdžią atėjusi nacionalistinė valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nori laimėti precedento neturinčią trečiąją kadenciją.
Tačiau dabartinę vyriausybės kadenciją vis temdė nesutarimai su Europos Sąjunga (ES), kuri sako, kad šios partijos valdoma Lenkija tolsta nuo ES teisinės valstybės ir demokratijos principų.
Partijos suvažiavime jos lyderis Jaroslawas Kaczynski – įtakingiausias Lenkijos politikas – savo tautai, gyvenančiai Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą šešėlyje, pažadėjo naujų išlaidų socialinėms ir karinėms reikmėms.
Valstybės biudžeto deficitas jau gerokai padidėjo, nes vyriausybė padidino išlaidas išmokoms daugiavaikėms šeimoms ir pensininkams, tai yra savo rinkėjų bazei, taip pat ginkluotės pirkimui.
Pagrindinė opozicinė partija – Pilietinė koalicija – taip pat išdėstė savo programos principus. Partija žada pakeisti neigiamas tendencijas užsienio ir vidaus politikoje, pataisyti santykius su Briuseliu ir užsitikrinti lėšas, kurias ES įšaldė kilus ginčui dėl teisinės valstybės.
Partijos lyderis Donaldas Tuskas, buvęs Lenkijos premjeras ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, taip pat pažadėjo išvaduoti valstybinę žiniasklaidą ir kultūrinę veiklą nuo dabartinių apribojimų ir „cenzūros“.
Likus penkioms savaitėms iki rinkimų, kurie nulems tai, kokia bus Lenkija per ateinančius ketverius metus, nuomonių apklausos rodo, kad PiS gali surinkti daugiausia rinkėjų balsų, tačiau jų nepakaks, kad partija, kaip dabar, nedidele balsų dauguma kontroliuotų parlamentą. Todėl jai gali tekti žvalgytis koalicijos partnerių, iš kurių labiausiai tikėtina būtų kraštutinių dešiniųjų „Konfederacija“.
