Po susitikimo puikų darbą vartuose atlikęs Vilius Rašimas kalbėjo, kad vien patirtis žaisti tokio rango turnyre – neįkainojama.
„Rungtynių metu buvo tik pačios geriausios emocijos. Pats norėjau pasimėgauti tuo žaidimu Europos čempionate. Pats faktas, kad mes esame Europos čempionate jau yra nuostabus pasiekimas. Komandos draugai ir aišku sirgaliai sukūrė labai gerą atmosferą“, – kalbėjo vartininkas.
Kur galėtų būti rinktinės rezervai kitoms kovoms?
Manau, kad pirmiausia turėsime peržiūrėti savo klaidas. Įvertinti, kur galime dar tvirčiau vienas kitu pasitikėti. Turime padirbti ties mažais niuansais. Kitas žingsnis įvertinti būsimų varžovų rungtynes, kurias jie šiandien žaidė ir priimti atitinkamus sprendimus.
Ar tikėjotės turėti tokį sirgalių užnugarį ir kokią įtaką jie darė žaidimui?
Kažkiek tikėjomės, nes buvo nemažai kalbų, kad privažiuos nemažai šeimos narių, bet kad jų bus tiek daug – asmeniškai aš nesitikėjau. Buvo labai džiugu juos matyti ir kai giedojome visi himną šiurpuliukai bėgiojo per kūną.
Varžovų lyderis S. Kosorotovas darė daug problemų. Kuo šis žaidėjas ypatingas?
Jis puikiai vertina situacijas ir prie jo mūsų gynybai tenka labai greitai prisitaikyti. Ne visą laiką pavyko priimti geriausius sprendimus ir iš to atsiranda klaidos. Manau, kad neblogai tvarkėmės ir nemažai kartų išsprendėme gerai, tačiau aišku ne visada tai pavyko.
Ką dar reiktų patobulinti rungtynėms su Slovakija?
Šiame susitikime labai jautėsi startinis jaudulys, kol įsibėgėjome ir pajutome, kad galime žaisti su Rusija. Kai pradėjome žaisti savo žaidimą viskas stojo į savo vietas. Manau, antrose rungtynėse šito jau nebus ir galėsime iškart šalčiau vertinti situacijas bei žaisti savo žaidimą.
Puikiai į rungtynes įsiliejo nuo suolo pakilęs Benas Petreikis, kuris ne tik pats greitai pelnė porą įvarčių, bet ir kūrė progas komandos draugams.
„Koją pradžioje kišo, kad pirmą kartą dalyvaujame tokiame čempionate ir neturėjome tokios patirties, kokią turi varžovai. Startinis jaudulys tikrai buvo juntamas“, – apie rungtynes su Rusija kalbėjo B. Petreikis.
Pats pakilote nuo suolo ir to jaudulio jūsų žaidime iš pažiūros nebuvo. Kas padėjo su juo susitvarkyti?
Negalvojau – ėjau ir žaidžiau. Dariau tai ką visą laiką. Bandžiau koncentruotis į rungtynes ir negalvojau, ar čia čempionatas ar kas. Aišku, tai sunku padaryti, kai mus stebi tiek žmonių.
Ko galbūt pritrūko rungtynių pabaigoje?
Turbūt negalime sakyti, kad pritrūko būtent pabaigoje. Mes pirmas 10–15 minučių tiesiog pramiegojome. Visų rungtynių metu darėme tas pačias klaidas, kai vos priartėjame prie jų. Sumažiname atsilikimą, turime šansą kabintis ir vėl pora klaidelių ir jie pabėga iki 5–6 įvarčių. Tos nepatirties klaidos ir neleido laimėti.
Kiek įtakos tam sugrįžimui į rungtynes turėjo sirgalių palaikymas?
Jie padėjo nuo pat pradžių rungtynių – jau nuo himno giedojimo. Po rungtynių kalbėjomės su komandos draugais, kad nėra buvę bent mūsų kartoje, kad per rankinio rungtynes taip garsiai būtų giedamas himnas. Rungtynių metu buvo įspūdinga, kad net mus atsiliekant 7 įvarčiais jie atsistoja, palaiko po kiekvieno įvarčio, kiekvieno geresnio gynybos epizodo.
Ką reikės pataisyti iki rungtynių su Slovakija?
Klaidos. Jų padarėme daug rungtynių pradžioje, bet ir vėliau jų buvo per daug. Taip pat – pramesti metimai. Tai nėra tik šių rungtynių problema – tai daugiau viso ciklo bėda.
