Ketvirtfinalyje lietuviai išbandys jėgas su Australijos komanda, kurie pirmajame etape nukovė ir prancūzus, ir serbus, metė rimtą iššūkį JAV ekipai. Turbūt mažai kas prognozavo, kad Kengūrų šalies atstovai Rio de Žaneire atrodys taip galingai.
Kur slypi australų stiprybė? Pirmiausia australai turi daugiau individualiai stipresnių žaidėjų nei lietuviai. „San Antonio Spurs“ klubo gynėjas Patty Millsas sugeba tiek efektyviai veržtis prie krepšio, tiek pataikyti iš toli. Jis yra pagrindinis komandos taškų rinkėjas – vidutiniškai pelno net po 20,5 (2-oji vieta turnyre). P. Millsas Australiijos rinktinėje, skirtingai nei NBA, dažniausiai rungtyniauja ne įžaidėjo, o atakuojančiojo gynėjo pozicijoje. Tokiu būtų jam atsiveria didesnės galimybės būti rezultatyviam.
Australijos ekipa gali pasigirti ir itin tvirtu gynybos ramsčiu Andrew Bogutu. Šis „centras“ yra vienas geriausiai besiginančių aukštaūgių NBA. Olimpinėse žaidynėse jis blokuoja beveik po 2 metimus per rungtynes. Taigi lietuviams reikės pasukti galvą, kaip jį ištraukti iš baudos aikštelės, kad atsirastų erdvės prasiveržimams. Dėl solidžios A. Boguto gynybos kažin ar bus „ant ūselio“ dažnai maitinamas kamuoliais Jonas Valančiūnas.
A. Bogutas ne tik cementuoja australų gynybą, bet ir pats sėkmingai kaupia taškus (vid. 13), suranda laisvus komandos draugus (vid. 4 rezultatyvūs perdavimai). Vidurio puolėjas dvitaškius meta net 82 proc. taiklumu (23/28)! Jis gali pataikyti ir iš vidutinio nuotolio.
Su pagrindinio žaidimo organizatoriaus vaidmeniu puikiai susitvarko dar vienas NBA krepšininkas – Matthew Dellavedova. Jis atlieka 8,6 rezultatyvaus perdavimo. Tai geriausias rodiklis tarp visų olimpiados krepšininkų. Nors M. Dellavedova nėra pripažintas snaiperis, bet Brazilijoje iš tolimų nuotolių jis atakuoja 50 proc. tikslumu. Užtikrintai meta ir dvitaškius (68 proc.).
Minėti trys krepšininkai yra patys svarbiausi australų gretose. Dar 4-5 žaidėjai nėra statistai ar rankšluosčių padavinėtojai ekipos draugams. Australijos rinktinė gali pasigirti pakankamai ilgu atsarginių suolu.
Latvių kilmės stratego Andrejaus Lemanio treniruojami australai renka gausybę taškų iš baudos aikštelės (vid. 46, lietuviai – 31,5). Jie lenkia lietuvius daugelyje statistikos komponentų. Pagal perdavimus metimui mūsų varžovai turnyre antri ir tik minimaliai nusileidžia amerikiečiams (vid. 26, lietuviai – 18,5). Oponentai pranoksta mus ir pagal atkovotus kamuolius (39-35), rečiau klysta (12,5-14), taikliau atakuoja iš dviejų taškų zonos (59-54 proc.).
Australijos krepšininkai iš visų rinktinių išsiskiria tuo, kad puldami ne taip dažnai remiasi deriniu dviese prieš du (pikenrolu). Komandos antrosios linijos krepšininkai neretai kursuoja palei galinę liniją, paskui sulaukia vienos ar dviejų komandos draugų užtvarų ir kyla prie tritaškio linijos. Tada arba meta, arba veržiasi, arba ieško A. Boguto.
Lietuvių taktika sudėtingesnė, tačiau, manau, ne tai lems mačo nugalėtoją. Laimės tikriausiai tie, kurie geriau susitvarkys su nervais. Ypač neramu, kad per akistatą su kroatais itin prasta buvo daugelio Lietuvos krepšininkų psichologinė būsena. Jie atrodė lyg būtų medinėmis rankomis ir kojomis.
Mūsų žaidėjams „per smegenis“ skaudžiai kirto pralaimėjimas ispanams 50 taškų skirtumu. Esu šimtu procentų įsitikinęs, jog mūsiškiai nesirinko varžovų ketvirtfinalyje ir visa jėga kovėsi su Kroatija. Juk antras pralaimėjimas iš eilės gali dar labiau sumažinti pasitikėjimą savo jėgomis. Jei vėl nesupančios jaudulys, mes turėtume laimėti.
