Nors Kinijai dažnai suverčiama kaltė dėl pasaulinės defliacijos, iš tikrųjų ši šalis skatina įvairių sektorių kainų kilimą savo nepasotinamu pramonės žaliavų poreikiu.
Pigi Kinijos darbo jėga bei augantis šios šalies gamintojų našumas mažina lengvosios pramonės gaminių (tekstilės, žaislų) ir nesudėtingų elektronikos prekių kainas.
Tačiau, ekonomistų teigimu, tai nėra išsamus vaizdas. Iš tikrųjų Kinija stokoja gamtinių išteklių bei nepajėgia perdirbti pakankamai naftos, išlydyti metalų ir pasigaminti chemijos prekių. Todėl šalyje didėja pusfabrikačių, kuriuos Kinija galėtų perdirbti į eksporto prekes, poreikis, savo ruožtu keliantis kainas, pradedant palmių aliejumi ir baigiant nerūdijančiu plienu.
"Nepaisant įsigalėjusio požiūrio, kad Kinija eksportuoja defliaciją, šios šalies paklausa yra tokia milžiniška, jog Kinija viena iš nedaugelio šalių skatina pasaulinę infliaciją", - sako Honkonge veikiančios "CLSA Emerging Markets" analitikas Jimas Walkeris (Džimas Volkeris).
Pasak Australijos investicinio banko "Macquarie", Kinijos paklausa didele dalimi lėmė praėjusį mėnesį padidėjusią aliuminio rūdos, perdirbamos į aliuminį, kainą. Prekiautojai nurodo, kad kinai turėjo įtakos ir iki aukščiausio per 2 metus lygio pašokusioms nikelio kainoms.
"Pasauliniam gamybos sektoriui išgyvenant defliaciją, Kinija, atrodo, skatina infliacijos bangą daugybėje pramonės sektorių", - teigia Honkonge įsikūrusios "Nomura" vyriausiasis analitikas Seanas Darby (Šonas Darbis).
Gera naujiena šiuo augimu besinaudojančioms bendrovėms yra ta, jog Kinijos žaliavų perdirbimo pajėgumas dar kurį laiką negalės patenkinti jos poreikių.
Kinijos geologijos mokslų akademijos skaičiavimais, per kitus 20 metus šaliai trūks 3 milijardų tonų plieno, 500-600 milijonų tonų vario ir 100 milijonų tonų aliuminio. Kinijai turėtų pritrūkti ir cinko bei volframo, kuriuos ji šiuo metu eksportuoja.
"Iki 2020 metų Kinijai reikės importuoti 500 milijonų tonų žalios naftos, 100 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų, atitinkamai - 70 ir 50 procentų visų šalies poreikių", - mano mokslininkai.
Anot "UBS Warburg" Honkongo analitikės Cheng Khoo (Čeng Chu), jau dabar Kinijai tenka importuoti apie 50 procentų chemijos gaminių.
"Visi Kinijos veiksmai labai veikia regioninę kainodarą, - aiškina analitikė. - Kinams perkant kainos kyla, jei jie neperka, jos krinta".
Nuo išteklių priklausomos Pietryčių Azijos ekonomikos sugebėjo Kinijos augimu pasinaudoti, į šią šalį per pastaruosius 3 metus padvigubinusios eksportą. Naudos turėjo ir Šiaurės rytų Azijos valstybės, iki šiol daugiausiai prekių tiekusios sparčiai augančiai Kinijos vartojimo rinkai, nes pasipelnė jų pramoninių žaliavų bendrovės.
Analitikai tikisi, kad ketvirta didžiausia pasaulyje plieno gamintoja - Pietų Korėjos bendrovė "POSCO Co" - ketvirtadienį (01.16) paskelbs apie 40 procentų padidėjusį 2002 metų ketvirtojo ketvirčio pelną. Jį turėtų lemti dėl Kinijos paklausos išaugusios plieno kainos.
"Šiemet mums būtina užsitikrinti naują plėtros garantą, - naujametėje kalboje sakė POSCO valdybos pirmininkas Yoo Sang-bu (Ju Sang Bu). - Spartus Kinijos augimas suteikia galimybę naujam šuoliui tuomet, kai mūsų vidaus rinka jau perpildyta".
Kinija tapo didžiausia pasaulyje nerūdijančio plieno vartotoja dėl išaugusių automobilių gamintojų poreikių. Pastaroji pramonės šaka šalyje ėmė ypač sparčiai plėtotis po 2001 metų pabaigos, kai Kinija tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Dabar ekonomikos ekspertai turi atsakyti į klausimą, ar išaugusios pramonės žaliavų kainos reikš ne tik Kinijoje pasibaigusią defliaciją, bet ir pasaulinį infliacijos augimą.
Juk "Commodity Research Bureau" (Prekių tyrimo tarnybos) indeksas per metus padidėjo 20 proc., aukso kaina yra pasiekusi beveik aukščiausią ribą per 6 metus, o infliacijai jautrių ilgalaikio apmokėjimo JAV iždo obligacijų pelningumas staiga išaugo.
J. Walkeris nemano, kad pasaulio ekonomika vėl linksta į infliaciją. Tačiau, pasak jo, trumpalaikėje perspektyvoje kainas gali padidinti JAV Federalinio iždo banko agresyvi monetarinė politika.
Tuo tarpu S. Darby nurodo neseniai Malaizijoje pabrangusius spaudos leidinius, kaip įspėjimą investuotojams būti pasirengusiems infliacijos atsigavimui.
Popieriaus kaina pakilo dėl labai padidėjusios Kinijos pakuočių ir spaudos sektorių paklausos bei sumenkusių Japonijos popieriaus gamybos apimčių. Pasak analitiko, tokia Malaizijos leidėjų reakcija labai panaši į infliacija pagarsėjusį aštuntąjį dešimtmetį, kai įmonės sutartinai padidino gamybos kainas labiau nei jų sąnaudos.
"Tokie veiksmai keičia pirkėjų nuotaikas, kurie, tikėdamiesi dar didesnio kainų augimo, ima didinti atsargas, - aiškino S. Darby. - Taigi iš defliacijos gelmių gali kilti naujas infliacijos feniksas".
ELTA
