• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neseniai paaiškėjo, jog Seime šiuo metu dirba apie 20 buvusių komunistų partijos narių, iš kurių tik du yra viešai apie tai paskelbę. Nors, ekspertų nuomone, priklausymo komunistų partijai klausimas yra per daug išpūstas, tv3.lt kalbinti ekspertai sutiko, jog pataisos įteisinančios reikalavimą deklaruoti priklausymą politinėms partijoms – teigiamas žingsnis.

Neseniai paaiškėjo, jog Seime šiuo metu dirba apie 20 buvusių komunistų partijos narių, iš kurių tik du yra viešai apie tai paskelbę. Nors, ekspertų nuomone, priklausymo komunistų partijai klausimas yra per daug išpūstas, tv3.lt kalbinti ekspertai sutiko, jog pataisos įteisinančios reikalavimą deklaruoti priklausymą politinėms partijoms – teigiamas žingsnis.

REKLAMA

Portalo 15min duomenimis, 20 dabartinio Seimo narių priklausė Lietuvos komunistų partijai – 18 iš jų to nenurodė anketose. Minimi politikai – konservatoriai Kęstutis Masiulis, Algis Strelčiūnas, demokratai Vilija Targamadzė, Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, „valstiečiai“ Antanas Vinkus, Dainius Kepenis, Rimantė Šalaševičiūtė, Algimantas Dumbrava, socialdemokratas Liudas Jonaitis, „laisvietis“ Artūras Žukauskas. Anksčiau savo priklausymą komunistų partijai taip pat slėpė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda – jis į partiją įstojo 1988 metais.

Mykolo Riomerio universiteto docento, politologo Vytauto Dumbliausko teigimu, ankstesnio priklausymo komunistų partijai klausimas tampa vis mažiau aktualus, o politikai be reikalo tai slepia.

REKLAMA
REKLAMA

„Aišku, politikams garbės tai nedaro. Laikai yra pasikeitę, jeigu kažkada stojimas į partiją buvo būtinas karjerai, tai dabar tėra gėdingas praeities dalykas. Bet aš to taip stipriai nesigėdyčiau, nors pats partijos nariu nebuvau. Juk pirmas nepriklausomas Lietuvos prezidentas Brazauskas – buvęs partijos narys. Nepamirškime, kiek daug kovo 11 d. signatarų priklausė komunistų partijai“, – sakė politologas.

REKLAMA

Politologas taip pat teigė, jog ryšiai su komunistų partija daugeliui rinkėjų nėra didelis prioritetas, o pati tema – trumpalaikio aktualumo.

„Didelei daliai rinkėjų tai nerūpi. Daugelis supranta, kokie buvo laikai. Arba galėjai eiti kovoti su sovietų kariuomene, arba galėjai rinktis išlikimą ir prisitaikyti prie sąlygų. Aišku, kita situacija yra su buvusiais milicininkais, KGB pareigūnais ir t.t. Bet jeigu žmogus įstojo į partiją, kad galėtų dėstyti, tai aš nematau nieko blogo. Aš manau, kad tai yra tuščias tyrimas, visiška smulkmena. Yra nepalyginamai svarbesnių visuomenei klausimų. Pavyzdžiui, kas darosi su savivaldybėmis, „čekiukais“, kai tiesiog vagiama iš valstybės biudžeto. Kiek yra problemų sveikatos sistemoje, švietimo sistemoje“, – problemas vardijo politologas politologas.

REKLAMA
REKLAMA

Socialiniuose tinkluose nemažai dėmesio susilaukė Seimo nario Kęstučio Masiulio atvejis – krikščionių demokratų partijai priklausantis Seimo narys sovietmečiu buvo pasižymėjęs mokslinio ateizmo šalininkas. Pasak politologo, tokios asociacijos šiandien jam papildomai nepakenks.

„Tėvynės sąjungoje visada buvo daug komunistų. Ji buvo įkurta 1993 metais. Tie komunistai padarė daug gerų darbų Lietuvai. Kęstutis Masiulis yra puikiai matomas, savęs neslepiantis politikas. Kai kurie Seimo nariai kurie per daug nesirodo viešumoje, o jis priešingai, viešumos nebijo. Manau, jam tai visiškai nepakenks, nei partijos viduje, nei už jos ribų“, – teigė politologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

V. Dumbliausko teigimu, vienintelis teigiamas aspektas kilusiame pasipiktinime – šiuo metu Seime svarstomos rinkimų kodekso pataisos, kurios įpareigos politikus atskleisti priklausymą komunistų partijai.

„Tai, kad bus privaloma informuoti apie savo priklausymą komunistų partijai, vertinu teigiamai. Mes savo istorijos nepaslėpsime. Bet koks ryšis su partinėmis ar jėgos struktūromis turi būti nurodomas“, – pabrėžė politologas.

Trūksta aiškių taisyklių

VU TSPMI profesorės Ainės Ramonaitės teigimu, pagrindinė problema išlieka aiškių taisyklių trūkumas – esant dabartinei tvarkai, mažiau sąžiningi politikai išlošia.  

REKLAMA

„Taisyklės turi būti aiškios, rinkėjai turi žinoti apie priklausymą visoms (taip pat ir komunistų) partijoms. Dabar kai atskleisti tai nėra privaloma, susidaro keista situacija. Sąžiningi politikai nukenčia, o mažiau sąžiningi politikai lieka nenubaustais, bent jau kol išsiaiškinama tiesa“, – sakė politologė.

Pasak sovietmečio patirtis tyrusios mokslininkės, prie priklausymo komunistų partijai klausimo pastaruoju metu sugrįžtama gerokai dažniau nei per praėjusį dešimtmetį. Anot jos, tai lemia atitolimas nuo okupacinio režimo praeities.

REKLAMA

„Man savotiškai keista, kad žmonės taip jautriai į visa tai reaguoja ir nedrįsta iš karto paviešinti. Galbūt suveikia atitolimas nuo to laikmečio. Prieš 10 ar 20 metų taip jautriai reaguojama nebuvo. Tuo metu daugelis komunistų partijos narystės fakto neslėpdavo, nes buvo pakankamai gerai žinoma, kad daugelis sovietmečiu politiškai aktyvių žmonių priklausė partijai. Praėję seimai turėjo nepalyginamai daugiau žmonių, priklausiusių komunistų partijai. “, – pabrėžė politologė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak A. Ramonaitės, taip pat galima įžvelgti ir skirtingą sovietmečio laikotarpio vertinimą lemia ir kartų skirtumai.

„Vyresnio amžiaus žmonės, patys gyvenę sovietmečiu, greičiausiai pažįsta daug žmonių priklausiusių komunistų partijai ir didelės tragedijos iš to nedaro. Bet jaunesnė karta dažnai nelabai žino, kas ten kaip buvo sovietmečiu.

Kalbant apie požiūrį į sovietinę praeitį bendrai, jaunesni žmonės dažnai sovietmetį apibūdina rinkdamiesi atsakymą „nežinau“. Dažnai jiems tenka girdėti prieštaringus pasakojimus – iš mokyklos vadovėlių mato vieną situaciją, iš tėvų pasakojimų – kitą, tad renkasi tokį atsakymo variantą. Vyresnio amžiaus žmonės turi tiesioginę patirtį, tad ir jų nuomonės būna aiškesnės“, – teigė politologė.

REKLAMA

Politologės teigimu, įstojimo į partiją aplinkybės buvo skirtingos, tad visuomet įstojimo į partiją vertinti kaip kolaboravimo – nereikėtų.

„Realybė nebuvo tokia paprasta, negalima pasakyti, kad jeigu buvai partijoje, tai esi kolaborantas. Situacijos buvo labai skirtingos ir vyresni žmonės geriau supranta kompleksiškumą. Man atrodo, kad nepaisant požiūrio į sovietmečio režimą, požiūris į priklausymą partijai nėra labai radikalus.

Vieni į partiją stojo labai sąmoningai, nes tai padėjo karjerai, kiti gal sprendė dideles moralines dilemas. Būdavo moralinis barjeras – ką daryti, jeigu nori, kad pakeltų tavo pareigas, bet turėsi stoti į komunistų partiją“, – pabrėžė politologė.

 

Tavo žodį " pasiekti" galima tiesiogiai išversti į privogti. Dabar lygiai tas pats, tik dar blogiau. Tada padorus žmogus dar galėjo iš savo algos išlaikyti šeimą ir vaikus išleisti į mokslus, o dabar - ne. O ko vertas žmogus, kuris pamynęs vertybes ir žmogiškumą lenda bet kokiai valdžiai į subaną ir veržiasi prie lovio
Lietuvos komunistai buvo jega-sovietu sajunga sugriove.Kai Brazauskas su Lietuvos komunistais,atsiskyre nuo sovietu sajungos komunistu.Tada visas Pasaulis issiziojo-o taip galima?Galima,po to ir kitu sovietiniu respubliku komunistai,lygiai taip pat pradejo atsiskirineti nuo Maskvos komunistu bei visiems tapo aisku,kad tai sovietines valstybes,su vienintele valdanciaja partija,pabaiga.Aisku buvo Lietuvoje ir prosovietiniu komunistu,ant vadinamos Maskvos platformos,tokiu kaip Burokevicius,Jarmalavicius,Grybauskaite,kurie viltingai vis lauke Maskvos komunistu grizimo,deja nebesulauke.Kai kas is tokiu ir liko idejiniais prosovietiniais komunistais,o kai kas skura isverte ir sekmingai auksciausius valstybes bei ES postus uzeme ir dar taikosi uzimti.
Įdomu kur dingo komunistų partijos pinigai ,kas juos ir kur išplovė ,įsisavindamas Gal Kirkilas gali daugiau papasakoti?O dėl komunistų ir kgbistų vaikų seime,tai jokia čia naujiena po 33m,tik reikia garsiai įvardinti kaip ir europarlamente esančius, jukJuknevičienė irgi komunistė.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų