Lietuvos gyventojų mirtingumas nuolat didėja, pagrindinės to priežastys - kraujotakos ligos, piktybiniai navikai, alkoholizmas, rūkymas, narkotinių medžiagų vartojimas, traumos.
Tokias tendencijas atskleidė Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) metinį pranešimą antradienį Seime pristatęs šios institucijos pirmininkas Juozas Pundzius.
Statistikos departamento duomenimi, Lietuvos gyventojų bendrasis mirtingumas 2001-2007 metais nuolat didėjo ir penai vienam tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 13,5 mirusiojo. Moterų mirtingumas išlieka tris kartus mažesnis nei vyrų - pastarieji paparastai miršta jaunesnio amžiaus nei moterys.
Tačiau, kaip teigiama NST metiniame pranešime, Lietuvos gyventojų senėjimas mirtingumo rodiklių kaitoje nėra lemiamas veiksnys. Lemiami veiksniai šiuo atveju yra kraujotakos sistemos ligos (nuo tokio pobūdžio ligų pernai mirė 53 proc. visų iškeliavusiųjų anapilin), piktybiniai navikai (18 proc.) ir išorinės priežastys (11 proc.).
Išorinėmis priežastimis įvardijamos savižudybės, traumos. Savižudybių skaičius pastaruoju metu stabilizavosi ir pernai tokių mirties priežasčių skaičius išaugo tik nežymiai nuo 30,9 mirties 100 tūkst. gyventojų iki 30,3. Mirtingumas dėl traumų taip pat kilo, tačiau skaičiai, pasak J.Pundziaus, nėra drastiški.
Dar viena svarbi mirtingumo priežastis - virškinimo sutrikimai, kurių didžiąją dalį sukelia alkoholizmo sukeltos problemos.
„Didelį susirūpinimą visuomenei turi kelti žymiai didėjančios, su alkoholio vartojimu, susijusių sveikatos sutrikimų tendencijos. Ypač bauginanti yra alkoholio poveikio vaikams statistika“, - rašoma J.Pundziaus parlamente pristatytame pranešime.
Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, 7-14 metų amžiaus vaikams užregistruotas toksinis alkoholio poveikis nuo 19 atvejų 2001-aisiais padidėjo iki 269 2006 metais, atitinkamai 15-17 metų amžiaus paaugliams - nuo 37 iki 250 atvejų.
Pasak J.Pundziaus pristatyto pranešimo, priklausomai nuo tėvų „alkoholio vartojimo stažo“ didėja vaiko protinio atsilikimo reiškiniai. 2006 metų pabaigoje socialinės rizikos šeimų įskaitoje buvo įrašyta 8,3 tūkst. girtaujančių šeimų, jose auga 18,9 tūkst. vaikų.
Didėjantį Lietuvos gyventojų girtavimo mastą rodo asmenų, sergančių alkoholinėmis psichozėmis ir lėtiniu alkoholizmu, skaičius. 2006-aisiais 100 tūkst. gyventojų priskiriama 101 alkoholinės psichozės atvejis - tai yra beveik dvigubai daugiau nei prieš 6 metus. Dėl alkoholio vartojimo 2006 metais Lietuvoje mirė 1484 žmonės ir tai yra penktadaliu daugiau nei 2005-aisiais.
Pažymėtina, jog tarp moterų alkoholizmas bei rūkymas plinta kur kas sparčiau nei tarp vyrų - rūkančių moterų padaugėjo 2,5 karto.
Vartojančiųjų stiprius alkoholinius gėrimus bent vienąkart per savaitę skaičius Lietuvos vyrų tarpe beveik nepakito, tuo metu moteris šis įprotis vilioja kur kas labiau ir stipriais gėrimais besisvaiginančių moterų skaičius išaugo beveik 2 kartus.
„Plintanti alkoholio ir tabako vartojimo epidemija, jau apėmusi ir Lietuvos moteris, o blogiausia - Lietuvos jaunimą, verčia skambinti pavojaus varpais“, - teigiama NST pranešime.
